Kokia gi vasara Palangoje be būrio poilsiautojų ir maudynių jūroje? Kiekvieną dieną paplūdimiuose budintys gelbėtojai tikrai turi ką veikti. Jie rūpinasi, kad poilsis prie jūros būtų kuo saugesnis ir malonesnis, tačiau ne visos situacijos priklauso vien nuo jų. Apie tai, koks šių metų vasaros sezonas, su kokiais iššūkiais susiduria gelbėtojai, kaip elgiasi patys poilsiautojai ir kokias taisykles reikėtų prisiminti mums visiems, kalbame su Palangos gelbėjimo tarnybos vadovo pavaduotoju Kajumi Pirožniku.
Sąmoningumo nerasta
Pasak K. Pirožniko, prasti šios vasaros orai pravaikė poilsiautojų srautus, o mažiau poilsiautojų reiškia ir mažiau skendimų, ir mažiau darbo gelbėtojams. Vienok, praeitas savaitgalis, nors buvo audringas, o jūra – itin banguota, poilsiautojai nepakluso ir maudėsi plevėsuojant raudonai vėliavai.
„Bendrai vertinant situaciją, galėčiau pasakyt, kad dar lietuviams bendrai trūksta sąmoningumo ir pasakysiu iš užsienio pavyzdžių, kadangi pats daug keliauju. Kitur, kai didelės bangos, kai raudona vėliava, žmonės tiesiog nedrįsta eiti į vandenį, nes žino, kokios yra pasekmės – kad bus skendimas, kad gali prarasti gyvybę. O Lietuvoje vis dar tenka gąsdinti didelėmis baudomis ir taip atitraukti poilsiautojus nuo bereikalingo rizikavimo savo gyvybe“, - tikina K. Pirožnikas. Laimei, šiemet kol kas nefiksuotas nei vienas mirtinas skendimas Lietuvos pajūryje.
Gąsdinimas dėl piniginės baudos, anot gelbėtojo, Lietuvoje žmones veikia labiausiai: „Būtent per tą gąsdinimą, kad gausi 300 Eur baudą, bet tikrai yra buvę tokių mano asmeninėje patirtyje situacijų, kur ištraukėm negyvą žmogų, kai jau pabalęs lavonas guli krante, ir žmonės per jį perlipa ir eina toliau maudytis. Tai tikrai yra baisu. Tai įvyko praeitais metais Kunigiškėse. Vyriškis buvo ištrauktas ir žmonės, šeimos su vaikais eina maudosi toliau. Labai liūdna buvo matyt tokį vaizdą“, – apie neįtikėtiną poilsiautojų neatsakingumą pasakoja K. Pirožnikas.
Didžiausios kritikos strėlės – dėl vaikų nepriežiūros
Visgi, yra ir šviesioji pusė – sąmoningumas ties alkoholio vartojimu, pasak pašnekovo, tikrai didėja. Kai anksčiau būtent alkoholis paplūdimyje buvo itin dažna problema, tai dabar žmonės vis dažniau renkasi blaivų, kultūringą poilsį pakrantėje.
O štai dėl vaikų priežiūros paplūdimyje Palangos gelbėjimo tarnybos vadovo pavaduotojas vėl turi griežtų pastabų: „Nežinau, kokia karta auga, kad tėvam tie vaikai nerūpi. Jie maudosi vieni vandenyje, tėvai stovi kopose, neprižiūri. Jau paskui, kai dingsta, tai tada atsiranda panika. Ateina, sako: dingo mano vaikas, ieškokit, jis turbūt nuskendo. O vaikas tiesiog nuėjęs prie kitos kompanijos su tais žmonėm maudosi. Tai tikrai yra liūdna situacija“. Pasak gelbėtojo, žmonės nebegeba sutelkti dėmesio ilgiau nei minutei, lindi savo telefonuose net dėmesio savo pačių vaikams sąskaita. Pašnekovas pripažįsta, kad perteklinis lindėjimas telefone gali tapti problema ir kalbant apie gelbėtojus, bet šioje vietoje įvestos griežtos bausmės ir jei vadovybė pastebi perteklinį telefono naudojimą, gelbėtojas jo apskritai nebegali atsinešti į darbo vietą. Šiemet gelbėtojų amžiaus diapazonas – nuo 18 metų iki 45 metų.
Baigdamas pokalbį K. Pirožnikas perduoda žinutę visiems planuojantiems poilsiauti prie jūros ar jau ten esantiems:
„Gerbiami poilsiautojai, jūsų gyvybė yra daug brangesnė negu 300 Eur bauda, todėl saugokit ir branginkit ją, nebijokite prarasti pinigų dėl baudos už maudymąsi per raudoną vėliavą. Bijokit prarast savo gyvybę. Tai yra svarbiausia, nes tikrai daug mačiau žmonių, kurie prarado savo artimuosius, savo mylimus žmones, kurie norėtų juos susigrąžinti už bet kokią pinigų sumą. Tačiau to nesugeba, nes jų nebėra. Tai saugokit save, sakau iš širdies“, – jautriai pokalbį užbaigia K. Pirožnikas.
Justina Asakavičiūtė
Kornelija Jasiūnaitė
Šaltinis: Delfi




Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.