Palangos gyvenimo pulsas šią savaitę

„Gintarėlio“ vaikai bandė prakalbinti akmenėlį
Lapkričio 22 d. Palangos miesto viešojoje bibliotekoje Vaikų literatūros skyriuje šurmuliavo daug Palangos lopšelio-darželio „Gintarėlis“ ugdytinių bei pedagogų. Čia vyko respublikinės parodos „Prakalbinkime akmenėlį“ atidarymas.
Prevencinio ugdymo projekto „Ugdymas be sienų“ sumanytojos, ikimokyklinio ugdymo pedagogės Ilona Matulevičiūtė ir Marytė Mikėnienė pakvietė tėvelius, vaikus, kolegas pedagogus „prakalbinti“ akmenėlį. Visą lapkričio mėnesį lopšelio-darželio „Gintarėlis“ bendruomenė kibo į darbus: rinko pajūryje akmenėlius, įvairiomis raiškos priemonėmis piešė ant surinktų akmenėlių, darė iš jų įvairias kompozicijas. Akmenėliuose atgijo boružės, drugeliai, vabalėliai, gėlytės, paukšteliai, laiveliai, mašinėlės ir t.t. Vaikai ne tik grožėjosi surinktų akmenėlių spalvomis, forma, bet mokėsi juos palyginti, skaičiuoti.
Grupėse ant akmenėlių vaikai piešė, dėliojo įvairius paveikslėlius, pagal savitai sudėliotus akmenėlius kūrė pasakojimus ir kt. Piešimas ant akmenėlių sužadino vaikuose džiugias emocijas. Juk kiekvienas akmenukas turi savo istoriją, o gal kiekviena istorija turi savo akmenuką? O pedagogių Vandos Tarvydienės bei Ingos Galdikienės iniciatyva „Spalviukų grupės vaikučiai kartu su tėveliais iš akmenukų sukūrė net veido išraiškos kompozicijas.
Parodos atidaryme mažieji „Gintarėlio“ ugdytiniai iš „Jūreivėlių“ bei „Smiltelės“ grupių deklamavo eilėraščius, meninio ugdymo mokytojos Aurelijos Stonkutės išmokyti vaikai smagiai traukė daineles, grojo akmenukais. Pasibaigus šventinei programėlei renginio dalyviai skubėjo apžiūrėti parodėlės, pasigrožėti kitų darbais, ieškojo savo akmenukų. Respublikinė paroda „Prakalbinkime akmenėlį“ kūrybinių darbų sulaukė iš Vilniaus, Šilutės, Akmenės bei Palangos ugdymo įstaigų: „Žilvinas“, „Ąžuoliukas“, „Nykštukas“, „Saulutė“.

„Gintarėlio“ pedagogės Ilona MATULEVIČIŪTĖ, Marytė MIKĖNIENĖ

„Palangos kuršiai“ vėl kausis Palangoje
Gruodžio 7 dieną, penktadienį, visi keliai veda į Palangos areną, nes ten visų laukia kurorto krepšinio komanda „Palangos kuršiai“, kuri 17.45 valandą savo sirgalių palaikoma priims Tauragės krepšinio klubą. Vyks tiesioginė šių rungtynių transliacija per BTV televiziją. Įėjimas į visas klubo sezono rungtynes nemokamas. Susitikimo metu žiūrovai bus pakviesti susirungti dėl rėmėjų įsteigtų prizų bei pasipuošti „Palangos kuršių“ klubo atributika. Ilgosios pertraukos metu pasirodys Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos šokių studija „Vėtrungė“. Arenoje bus galima įsigyti gaiviųjų gėrimų, kavos bei užkandžių. Puikią atmosferą Palangos arenoje užtikrins BC „Palangos kuršiai“ šokėjos, DJ Kas?Lu. Renginio vedėjas – Dovydas Petrošius.

Pasikeitimai vaistų rinkoje
Nuo kitų metų vasario 9 d. visose ES šalyse, ir Lietuvoje, beveik visų receptinių ir kai kurių nereceptinių vaistų pakuotės turės būti su specialiomis apsaugos priemonėmis, leisiančiomis nustatyti, ar konkreti pakuotė yra autentiška ir ar ji, gabenant bei laikant vaistinį preparatą, nebuvo pažeista fiziškai. Tokių pokyčių imtasi, siekiant apsaugoti vaistų rinką nuo falsifikuotų preparatų, mat su šia problema susiduriama daugelyje valstybių. Iki šios datos pagamintus vaistus bus galima išparduoti ankstesnėmis pakuotėmis.
Jau kurį laiką vaistų falsifikavimą galima laikyti pasaulinio masto problema, mat padirbinėjami yra tiek originalūs, tiek generiniai vaistiniai preparatai ir ši neteisėta veikla yra vykdoma ne tik besivystančiose Azijos šalyse, bet ir Amerikoje, Europoje. Vartoti falsifikuotus vaistus nepaprastai pavojinga, mat jų sudėtyje veikliųjų medžiagų gali apskritai nebūti arba jų kiekis gali būti mažesnis negu autentiškuose vaistuose, juose gali būti kenksmingų priemaišų. Naujos pakuočių apsaugos priemonės griežčiau kontroliuos prekybą vaistais, tvirtina Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gintautas Barcys.
Pasak jo, iš esmės keisis receptinių vaistų išorinė pakuotė: ji privalės turėti unikalų identifikatorių bei pakuotės apsauginį įtaisą, kurie padės užtikrinti, kad vaistai visoje Europos Sąjungoje būtų saugūs. „Unikalūs identifikatoriai leis nustatyti vaisto autentiškumą ir identifikuoti kiekvieną individualią pakuotę. Jie turės būti užkoduoti dvimačiu brūkšniniu kodu, po kuriuo slypės vaisto pavadinimas, farmacinė forma, stiprumas, pakuotės dydis, pakuotės individualus (serijinis) numeris, vaisto serijos numeris ir tinkamumo vartoti data. Tuo tarpu pakuotės apsauginiai įtaisai (pvz. lipdukai ar hologramos) parodys, ar pakuotė nebuvo specialiai atidaryta, kitaip pažeista“, – apie būsimas privalomas vaistų pakuočių apsaugos priemones pasakojo VVKT vadovas.

Nauja paroda A. Mončio muziejuje
Nauja paroda „Kaunas Mene“ Antano Mončio namuose-muziejuje buvo atidaryta gruodžio 5 d. (trečiadienį).

Šventąją užlies Kalėdų laukimo nuotaika – penktadienį įžiebiama eglė
Šiandien, penktadienį, gruodžio 7 d., šventojiškiai įžiebs miestelio eglę. Žiemos bei švenčių laukimo pradžią skelbiančio renginio organizatoriai žada daug šviesos, geros kalėdinės muzikos ir, žinoma, fejerverkus.
Šiais metais Šventosios eglė suspindės naujoje erdvėje – rekonstruotoje Jūros gatvėje. Pasak organizatorių, toks sprendimas priimtas dėl keleto priežasčių. Jūros gatvė yra rekonstruota, itin graži, tad pagrindinis žiemos švenčių atributas – eglė – šioje vietoje puikiai atrodys bei praturtins šią atnaujintą kurorto erdvę. Be to, plačioje pėstiesiems skirtoje gatvės dalyje yra pakankamai vietos žmonėms, norintiems pasigrožėti žaliaskare.
„Jūros gatvė Šventojoje pamažu jau tampa įvairių švenčių vieta – čia švęstos Joninės, čia vyko ir Baikerių festivalio renginiai“, – teigė Palangos kultūros ir jaunimo centro kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Jarulytė.
Eglės įžiebimo šventė bus kompaktiška ir jauki – planuojama, kad renginys truks apie pusę valandos. Šventės metu Palangos choras susirinkusiuosius džiugins kalėdinėmis bei Advento giesmėmis, skambės ir populiariosios melodijos.
Koks gi kalėdinis renginys galėtų apsieiti be pagrindinio šios šventės personažo – Kalėdų senio? Šventojoje į eglės įžiebimo šventę jis taip pat atskubės, ir ne tuščiomis rankomis, o nešinas dovanomis – mažiesiems skirtais gardėsiais ir šviečiančiomis lazdelėmis.
„Pasitinkame spindinčias Kalėdas, tad šviesų šio renginio metu bus išties daug. Kad galėtume eglę įžiebti visi kartu, šventėje dalyvausiantiems vaikams bus išdalinta keli šimtai šviečiančių lazdelių, o vėliau, jau sužibus žaliaskarei, Šventosios dangų nušvies fejerverkai“, – sakė M. Jarulytė.
Šventosios eglė kalėdinėmis šviesomis suspindės penktadienį, gruodžio 7 d., 18 val.

Palangoje atidaroma nauja kultūrinė erdvė – Šimtmečiui skirta Signatarų alėja
Palanga, kartu su visa Lietuva švenčianti Nepriklausomybės Šimtmetį, praturtėjo dar viena kultūrine erdve –  šeštadienį, gruodžio 8 d., atidaroma Signatarų alėja. Alėjos su ja puošiančia stela autoriai – Vilniaus dailės akademijos profesoriai bei Lietuvos nacionalinės premijos laureatai Algirdas Žebrauskas ir Arūnas Sakalauskas. Naujoji kultūrinė erdvė yra tarp miesto bažnyčios ir centrinio pašto, stovinčio buvusios Palangos progimnazijos vietoje. Atnaujintas pėstiesiems skirtas skveras yra vienas iš Nepriklausomybės Šimtmečio minėjimo Palangoje akcentų, o kartu taip atiduodama pagarba keturiems Vasario 16-osios Akto signatarams, besimokiusiems Palangos progimnazijoje: Antanui Smetonai, Kazimierui Steponui Šauliui, Jurgiui Šauliui ir Steponui Kairiui. Renginyje, kuriame labai laukiama miesto bendruomenė, dalyvaus profesorius Liudas Mažylis, Vokietijos garbės konsulas dr. Arūnas Baublys, architektas Algirdas Žebrauskas ir skulptorius Arūnas Sakalauskas. Gruodžio 8 d., šeštadienį, vyksiančio renginio pradžia – 15 val. Kviečiame visuomenę dalyvauti.

Palangoje snigs gerumu – bus įteiktos „Gintarinės snaigės“
Šeštadienį, gruodžio 8 d., Palangos koncertų salė duris atvers ypatingam, gerumo kupinam renginiui – pirmą kartą kurorte paprastų žmonių tyliai daromi reikšmingi darbai bus įvertinti „Gintarinėmis snaigėmis“. Šis trapumą bei grožį simbolizuojantis ženklas taps padėka tiems, kurie aplink save sėja gerumą.
Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, šv. Kalėdų laukimo laikotarpis yra bene tinkamiausias metas permąstyti savo nuveiktus darbus, santykius su esančiais šalia, susikaupti bei, kiek primiršus nuolatinį skubėjimą, trumpam stabtelėti ir atsigręžti į besibaigiančius metus. „Kiekvieno iš mūsų kasdienybėje pasitaiko visokių dienų. Mes dirbame, skubame, bėgame, ir per tą skubėjimą ne visada randame laiko pastebėti tuos žmones, kuriems galbūt šiuo metu kaip niekad reikalinga mūsų pagalba ar tiesiog padrąsinantis, o gal – paguodžiantis žodis. Tačiau šalia mūsų yra žmonių, kurie iš daugumos išsiskiria savo gerumu. Todėl tikrai svarbu, kad Palangos miesto bendruomenė nusprendė įvertinti palangiškių gerumą ir padėkoti tiems, kurie yra verti visų mūsų pagarbos ir dėkingumo“, – kalbėjo Š. Vaitkus.
Mėnesį laiko ne tik Palangos, bet ir kitų šalies miestų gyventojai siūlė kandidatus į „Gintarinės snaigės“ nominantus ir pasakojo jų tylias, tačiau išskirtines istorijas. Kas iš pasiūlytų pretendentų yra labiausiai verti būti apdovanoti „Gintarine snaige“, sprendė specialiai sudaryta komisija. Jos nariai – Palangą ir palangiškius puikiai pažįstantys žmonės: kurorto meras Šarūnas Vaitkus, Palangos miesto garbės pilietė, dailininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė Gražina Oškinytė-Eimanavičienė, poetas, eseistas bei dramaturgas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Rastauskas, Palangos Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kunigas, Palangos dekanato jaunimo dvasios tėvas, senelių namų kapelionas Sigitas Žilys bei akademikas, profesorius, Palangos miesto garbės pilietis Vladas Žulkus.
„Apsispręsti buvo išties nelengva, kadangi kiekvienas pasiūlytas žmogus yra vertas pagarbos ir dėkingumo. Iš daugybės pretendentų rinkdama kelis, komisija labiausiai atsižvelgė į žmogiškumą bei nesavanaudiškumą. Su „Gintarinės snaigės“ nominacijomis siekiama pagerbti bei įvertinti tuos žmones, kurių geri darbai ne tik „sušildo“ esančiųjų šalia širdis, praskaidrina bei palengvina kitų kasdienybę, bet ir, tikėtina, tampa sektinu pavyzdžiu, geriems darbams įkvepia aplinkinius“, – sakė komisijos narė, pripažinta menininkė G. Oškinytė-Eimanavičienė.
Kas iš palangiškių bus įvertinti garbingu „Gintarinės snaigės“ ženklu, paaiškės jau visai netrukus – šeštadienį, gruodžio 8 d., Palangos koncertų salėje vyksiančio šventinio renginio „Gintarinė snaigė“ metu.
Koncertų salėje šeštadienį bus ne tik pagerbti gerumu išsiskiriantys palangiškiai – kadangi renginys yra skirtas Lietuvos Nepriklausomybės Šimtmečiui, vakaro metu bus apžvelgiama Palangos šimtmečio istorija bei ją kūrę palangiškiai. Neabejojama, jog kiekvienas žiūrovas vakaro metu sužinos kažką nauja, prisimins miestui svarbius, tačiau jau į praeitį nuslinkusius įvykius, specialiuose vaizdo siužetuose išvys puikiai pažįstamus veidus, tarp kurių galbūt bus ir kaimynų ar netgi bičiulių.
Šventinę nuotaiką kurti padės grupė „Okata“, dainininkas Eugenijus Chrebtovas, scenoje taip pat pasirodys Klaipėdos muzikinio teatro balerinos bei mažieji šokių grupės „Tina dance“ šokėjai. Renginį ves elegantiškoji LRT televizijos ir radijo laidų vedėja Gerūta Griniūtė bei „Gintarinės snaigės“ „krikštamotė“ Inga Jurkštienė.
Renginys – nemokamas. Pradžia – 18 val. Visi kviečiami dalyvauti.

Vokiečiai lankėsi Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje
Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje lankėsi mokytojų ir mokinių delegacija iš Bergeno. Gruodžio 5 d. mokyklos aktų salėje vyko pagrindinis renginys-konkursas „Kalėdiniai skaitymai“.

Iš respublikinės viktorinos „Po žvaigždėtu dangum“ – su laimėjimais
Lapkričio 24 dieną Palangos senosios gimnazijos mokiniai Aistė Timukaitė, Joana Janeikaitė, Ugnius Miežetis, Laura Žurauskaitė ir Mantas Litvinas, kuriuos ruošė fizikos mokytoja metodininkė Marina Stonienė, dalyvavo respublikinėje astronomijos viktorinoje „Po žvaigždėtu dangum“. Šį renginį organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Į viktoriną buvo pakviesta 100 jaunųjų astronomijos mėgėjų iš įvairių Lietuvos mokyklų. Renginys skirtas NASA veiklos 60-mečiui. Jo tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi astronomija, sutelkti mokinius iš įvairių Lietuvos regionų bendradarbiauti komandoje bei skatinti juos pažinti pasaulį. Viktorinos metu mokiniai, suskirstyti į 10 komandų, pavadintų JAV erdvėlaivių vardais, sulaukė daug komandinių ir asmeninių užduočių, reikėjo paaiškinti astronomijos sąvokas, reiškinius. Mokiniai atliko užduotis, kurios reikalavo žinių iš astronomijos, istorijos, supratimo apie Saulės sistemą, žvaigždes ir galaktikas. Ruošiantis reikėjo prisiminti fizikos kursą, taikyti formules ir skaičiuoti kosminius greičius. Dalis užduočių buvo kūrybinės, todėl teko scenoje vaidinti astronominius reiškinius ir objektus, pasakyti, kas pavaizduota skaidrėje. Viktorinos dalyviai puikiai praleido laiką, susirado bendraminčių, įgijo patirties, o abiturientė Aistė Timukaitė, viktorinoje dalyvaujanti jau ne pirmą kartą, kartu su savo komandos nariais iš kitų Lietuvos mokyklų užėmė III vietą ir parsivežė diplomą ir bronzos medalį. Aistė džiaugėsi draugiška atmosfera, galimybe bendrauti su gabiais Lietuvos mokiniais, galimybe dirbti puikioje komandoje. Kiti gimnazistai buvo apdovanoti dalyvių diplomais ir atminimo dovanomis.

Fizikos mokytoja metodininkė Marina STONIENĖ

Nuotraukose: 1 – Gimnazistai – respublikinės astronomijos viktorinos „Po žvaigždėtu dangum“ dalyviai.
2 - Abiturientė Aistė Timukaitė kartu su savo komandos nariais iš kitų Lietuvos mokyklų užėmė III vietą ir parsivežė diplomą bei bronzos medalį.

Apskrityje padidėjo sergamumas gripu ir virusais, palangiškiai jiems atsispiria
Lapkričio 26 d. – gruodžio 2 d.) Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis padidėjo nuo 66,7 atvejo / 10 000 gyv. iki 72,6 atvejo / 10 000 gyventojų. Vaikų sergamumas gripu ir ŪVKTI sudarė 71,2 proc. Klaipėdos apskrityje buvo užregistruota 13 gripo atvejų (iš jų šeši vaikai). Didžiausias sergamumas – Kretingos rajone (90,6 atvejo / 10 000 gyventojų) ir Klaipėdos mieste (87,9 atvejo / 10 000 gyventojų), mažiausias – Skuodo rajone (29,4 atvejo / 10 000 gyventojų). Palangoje – 36,1 atvejo/10 000 gyventojų. Specialistai rekomenduoja visiems gyventojams reguliariai plauti rankas, neplautomis rankomis stengtis neliesti burnos, nosies ir akių, pasitraukti nuo kosinčių ar čiaudinčių asmenų. Kosint ir čiaudint, rekomenduojama užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai – alkūnės linkyje).

Šaltą dušą „Palangos bobutėms“ pajus ir poilsiautojai
Vyriausybė kurpia planus, pagal kuriuos trumpalaikės nuomos verslu su patentu užsiimantys asmenys savo nuomininkams privalės gaminti ir pusryčius. Jei tokie nuomotojai pusryčių nenori ar negali gaminti, jie turėtų dirbti ne pagal verslo liudijimą, o mokėti mokesčius nuo gautų už nuomą pajamų. Finansų ministerija aiškina, kad verslininkai pernelyg nerimauja. Esą dabar esantys verslo liudijimai tiesiog tikslinami, tačiau aiškėja, kad patikslinimai situaciją iš esmės keis.
Palangoje kambarius nuomojanti beveik keturis dešimtmečius palangiškė pasakojo, jog žmonės esą džiaugiasi, kad atvykę gali patys pasigaminti maisto ir pailsėti kurorte. Palangiškė teigia, kad tai jai yra svarbiausias pragyvenimo šaltinis. Irena, kaip ir daugelis kitų smulkiųjų verslininkų, kambarius nuomoja su verslo liudijimu. Kitaip pasakius, moka fiksuotą mokestį neatsižvelgiant į pajamas. Todėl valdžios planai Palangos nuomotojams kelia nerimą. Parengtuose projektuose siūloma, kad su gyvenamųjų patalpų nuomos verslo liudijimais nebebūtų galima teikti trumpalaikės nuomos. Kitas galimas verslo liudijimas – Apgyvendinimo paslaugų, tačiau jis taikomas kaimo turizmui, nakvynei ir pusryčiams. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jeigu išsinuomotumėte būstą atostogoms Palangoje, jums kasryt turėtų būti tiekiami pusryčiai. „Tai būtų sudėtinga. Šalia visų paslaugų, ką mes patys darome, dar ir žmonėms ruošti pusryčius, čia jau reikia papildomų jėgų. Čia ne taip paprasta. Galų gale, žmonės gyvena visiškai skirtingi, poreikiai skirtingi, tai ką, kiekvienam kambariui vis kitus pusryčius?“ – klausė verslininkė Irena Švanienė.
Smulkieji verslininkai, užsiimantys nuoma, svarsto, jeigu ryšis netiekti pusryčių, ar privalės nuo uždirbtų pinigų mokėti Gyventojų pajamų mokestį. Tai esą taptų didele finansine našta. Finansų ministerija aiškina, kad pakeitimai tik technin