Palangos jūros šauliai – aktyvūs ne tik gimtajame mieste

„Viena šeima – viena tauta“ – tokiu šūkiu Palangos šauliai kartu su kitų miestų šauliais Kretingalėje šventė jubiliejinius 770-uosius metus. Liepos šeštąją, karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, mus pasitiko Kretingalės kultūros centro meno vadovė ir renginio režisierė Jurgita Andronatij, parodė, kur statyti palapinę. Kretingalės stadione, tarp gausybės palapinių iškilo ir Palangos jūros šaulių palapinė. Mes atstovavome Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iajai rinktinei, kuriai vadovauja atsargos majoras Rolandas Lukšas. Mūsų palapinėje buvo demonstruojama: ekipuotė, amunicija, kuprinės, dėtuvės, lankstinukai, žurnalai ir kt. Gausybei žiūrovų atsakinėjome į klausimus. Kitose palapinėse buvo demonstruojami Klaipėdos kraštui būdingi dirbiniai, meno kūriniai, maitinimo įmonių įvairovė. Jubiliejui atminti metalistai pageidaujantiems vietoje iškalė atminimo monetas.

Kalavijuočių ordinui pralaimėjus Saulės mūšį ties Šiauliais (1236), jis pasivadino Livonijos ordinu, vyko kovos ir plėšikavimai. Skirtinguose dokumentuose  1253 m. minimi Žemaitijos miestai, kurie dabar švenčia  770-uosius jubiliejinius metus. Vilnius švenčia tik 700-ąjį  gimtadienį. Palanga prieš du metus atšventė sugrįžimo iš Latvijos į Lietuvos sudėtį 100-metį. Klaipėda šiemet atšventė Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100 metų sukaktį. Iš Žemaitijos krašto kilę labai daug žymių muzikų, dailininkų, mokslininkų. Pajūrio regionas turi savo etnografinį savitumą.

Šventės metu išklausėme didelį koncertą – žiūrovus džiugino atlikėjai: Irena ir Žilvinas Žvaguliai, grupė „Dar“, Vidas Bareikis, Kretingalės kultūros centro kapela „Grajus“ ir šokėjų grupė „Vyšnaitės“. Šventėje dalyvavę mūsų antrojo būrio, kuriam vadovauja Pranas Vilkauskas, šauliai liko patenkinti, pakylėti. 

Gimtadienio proga dovanokime Lietuvai prasmingus darbus, gražinkime ją, tebūna ji mūsų pasididžiavimas, džiaukimės ir puoselėkime tai, ką turime. Mylėkime Palangą!

Palangos generolo J. Žemaičio jūros šaulių 306 kuopos vadas Adolfas Sendrauskas