Palangos „Jūrų šauliai“ dalyvavo paminklo Vladui Putvinskiui Putviui atidarymo iškilmėse Kelmėje

Rugsėjo 21 d. Palangos Kultūros ir jaunimo centro choras „Jūrų šauliai“, o taip pat kiti palangiškiai šauliai dalyvavo paminklo Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjui ir pirmajam jos vadovui Vladui Putvinskiui Putviui (1873 – 1929) atidarymo iškilmėse Kelmėje. Paminklas plataus profilio asmenybei – bajorui, dvarininkui, visuomenės ir kultūros veikėjui, rašytojui, knygnešiui bei žuvininkystės verslo pradininkui Lietuvoje. Net ir nebūdamas kariškiu puikiai suprato tuometinės Lietuvos nepriklausomybės ir gyventojų saugumo problemas, įžvelgė daugelį iškilusių pavojų numatė patriotiškai nusiteikusių entuziastų subūrimo į tvirtą sąjungą perspektyvas.
Nepriklausomos valstybės kūrimosi pradžia buvo kupina įvairiausių politinių ir ekonominių sunkumų. Kaimuose iš besikuriančių ūkininkų „apsukruoliai“ atiminėjo grūdus, gyvulius, o besipriešinantiems neretai ir pastatus padegdavo. Reikėjo gintis, todėl kaimuose atsirasdavo vienas kitas drąsus ūkininkas mokantis naudoti ginklą, kurį kaimynai vadino „šauliu“ ir iškilus realiai pavojaus grėsmei prašydavo jo pagalbos. Po Pirmojo pasaulinio karo ginklų daug kas turėjo, vieni naudojo gynybai, kiti tuo piktnaudžiavo, todėl iškilo būtinybė vietinės iniciatyvos pagrindu veikiančius patriotus – šaulius – jungti į valstybinės reikšmės sąjungą.
Vladas Putvinskis siekė, kad žmonės, turintys ir naudojantys ginklą, būtų, anot jo, gražūs, t.y. atsakingi, drausmingi, blaivūs, organizuoti, kultūringi, o vyrai netgi galantiški. Tokiu tikslu 1919 metais buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga, kurios nariai vėliau pasižymėjo mūšiuose su bermontininkais, bolševikais, aktyviai kovojo už Vilniaus kraštą, Klaipėdos uostamiestį, o po Antrojo pasaulinio karo daugelis jų įsiliejo į rezistentų gretas.
Tarpukario laikotarpiu valsčiuose bei miestuose buvo juos vienijantys padaliniai. Vėliau organizacija kai kur susibūrė netgi į pomėgių klubus – chorinės veiklos, teatro bei šokio mėgėjų, orkestrinės muzikos entuziastų ir pan. Iš esmės tai buvo ir yra statutiniu pagrindu veikianti karinio pobūdžio sąjunga, tačiau jos organizacinė veikla tvarkoma demokratiniu metodu – prie būrio vado rinkimų būdu suformuojama taryba bei kontrolės komisija, jos už padalinio organizacinę – finansinę veiklą reguliariai atsiskaito kolektyvui. Dabar kiekvienas narys turi ne vien tik teises, jos siejamos su demokratiška tvarka ir asmenine atsakomybe grindžiamomis pareigomis.
Kelmės rajono savivaldybė ir šaulių rinktinė puikiai pasiruošė savo garsaus žemiečio veiklos jubiliejinei šimtmečio sukakčiai. Gausus svečių būrys iš Vilniaus ir iš kitų Lietuvos miestų bei rajonų įsiliejo į iškilmingą šventinę eiseną, kuri po Šv. Mišių už V. Putvinskio atminimą pratęsta jo kapo pagerbimu. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Seimo narys Audrius Ažubalis, Šaulių sąjungos vadovas pulk. ltn. Gintaras Korizna, Kelmės rajono meras Vaclovas Andriulis ir kiti garbūs svečiai.
Pažymint Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo 100-metį ir atkūrimo 30-metį mieste buvo iškilmingai atidengtas paminklas simbolizuojantis Lietuvos šaulių sąjungos ženklą, o jame įmontuotas bronzinis V. Putvinskio skulptūrinis portretas Paminklo autorius V. Putvinskio anūkas architektas Stasys Putvis. Tokio paminklo pastatymo idėja iškilo dar tarpukario laikotarpiu, tačiau Antrasis pasaulinis karas nusinešė į nebūtį daug patriotinių sumanymų. Dabar paminklo kūrybą ir pastatymą iš asmeninių lėšų finansavo šaulių sąjungos narys Gražvydas Zulonas.
Iškilmės pratęstos Kelmės krašto muziejaus kieme, kur įspūdingai vyko šaulių veiklos pristatymo renginys – ginklų paroda, šaulių meno kolektyvų pasirodymas, įvairios rungtys ir užduočių sprendimas. Muziejaus amfiteatre ypač įspūdingai dainas atliko Žemaitijos 8-sios šaulių kuopos atstovai – vokalinė instrumentinė šeimyninė grupė: tėtis Saulius Jagminas, mama, du sūnus ir dukra. Baisogalos 608 kuopos vadė, šaulė Giedrė Nakutienė pasirodė ne tik kaip dainų atlikėja, bet ir kūrėja. Tarp daugelio šaunių atlikėjų Palangos choras „Jūrų šauliai“ padainavo Eduardo Balsio jau klasika tapusią daina „Dunda vieškeliai“ bei Aniutos Vitkauskaitės sukurtais žodžiais ir Tado Šumsko aranžuotą dainą „Paimkim Lietuvą visi ant rankų“.

Donatas Žuolys