Palangos Kurhauzas prikeltas naujam gyvenimui

Palangos Kurhauzas prikeltas naujam gyvenimui

Šeštadienį įvykusį Palangos Kurhauzo atidarymą galima laikyti reikšmingiausiu šio šimtmečio Palangos įvykiu- po pusantrų metų trukusios restauracijos Palangos savivaldybei priklausanti mūrinė istorinio pastato dalis atvėrė duris visuomenei, o į pastatą sugužėjo apie 200 garbingų svečių.

Pirmasis restauruotame kurhauze muzikavo profesorius Vytautas Landsbergis, kuris fortepijonu skambino Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius.

Iškilmingame vakare dalyvavo buvusios ir dabartinės vyriausybės atstovai, Seimo, Europarlamento nariai, kultūros veikėjai, žiniasklaida.

Kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių gimine. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. šioje vietoje pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Kurhauzą netruko pamėgti poilsiautojai, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi.

Palangos simbolis sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d. 

 Dešimt metų stūksoję griuvėsiai tvarkyti pradėti 2012m. gegužės 30 d. Lėšų kurorto simboliui prikelti skyrė Palangos miesto savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas bei Kultūros ministerija. Bendra suma - per 3,7 mln. litų.

Puošnioje Kurhauzo salėje, kuri buvo atkurta tokia, kokia buvo XX amžiaus pradžioje, daug komplimentų susilaukė istorinį pastatą atstatyti pasiryžusi Palangos miesto valdžia, ypač meras Šarūnas Vaitkus.

Jis dėkojo buvusiam ir dabartiniam Vyriausybės vadovams- Andriui Kubiliui ir Algirdui Butkevičiui, Kultūros paveldo departamento direktorei Dianai Varnaitei, projekto autorei uostamiesčio bendrovės „Klaipėdos projektai“ architektei Laimai Šliogerienei ir statybos bei apdailos darbus atlikusiam „Pamario restauratoriui“ (direktorius Aldas Kliukas).

Šiuo pirmuoju restauruotame kurhauze įvykusiu renginiu Palanga atsisveikino su šių metų kultūros sostinės renginiais ir šias pareigas perdavė Panevėžio miestui - 2014 metų Lietuvos kultūros sostinei.

Meras Š.Vaitkus „Palangos kultūros sostinės 2013“ atminimo medaliais apdovanojo apie 70 valstybės ir kultūros veikėjų, prisidėjusių prie kultūros sostinės renginių organizavimo, naujų objektų atsiradimo ir Palangos kurorto garsinimo, buvo pagerbti ir du naujieji Palangos garbės piliečiai.

Kurhauzo atidarymo renginio išvakarėse, penktadienį, Palangos meras Šarūnas Vaitkus padėkojo šio kurorto simbolio restauracijos darbus atlikusios UAB „Pamario restauratorius“ darbininkams.

„Per labai trumpą laiką – nepilnus pusantrų metų – šis istorinis pastatas atgimė iš naujo. Ir nors Kurhauzo restauracijos bei pritaikymo visuomenės poreikiams darbai visiškai bus baigti kovą, didžioji dalis jų jau atlikta, ir šeštadienį Kurhauzas bus perduotas visuomenei“, – sakė Š. Vaitkus.

Kurorto meras pabrėžė, jog šio istorinio pastato restauracija – labai sudėtinga užduotis, pareikalavusi ne tik specialių žinių, bet ir itin kruopštaus rankų darbo. „Esu labai dėkingas ir visų palangiškių vardu dėkoju auksarankiams meistrams, kurie pusantrų metų nuoširdžiai dirbo nuo ankstyvo ryto iki išnaktų, kad jau šį šeštadienį, gruodžio 14 d., Kurhauzo raktus galėtume perduoti visuomenei“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Penktadienį pakvietęs šį kurorto simbolį atkūrusius UAB „Pamario restauratorius“ darbininkus puodelio kavos, meras už svarų indėlį restauruojant Palangos Kurhauzą padėkas įteikė vyriausiajam statybos darbų vadovui Mindaugui Pociui, statybos darbų meistrui Valdemarui Montvydui, dailidei Albinui Stoniui, apdailininkui Artūrui Martinkui, dažytojai Gintarei Andrijauskienei, apdailininkui Vaidui Andrijauskui, apdailininkui Laurynui Merliūnui, dažytojai Danutei Urbutienei, dažytojai Aldonai Urbunienei, dažytojai Rimai Povilavičienei, apdailininkui Raimundui Rudžianskui, apdailininkui Andriui Rudžianskui, tinkuotojui Mindaugui Meišteniui, pagalbinei darbininkei Vandai Skuodienei, dažytojai Daliai Mažeikienei, dažytojai-tinkuotojai Anelei Retkienei, betonuotojui Giedriui Šertvyčiui ir dailidei Alfonsui Skuodui.

A.    Kulbaičio nuotr.