Ta proga Mažosios Žemaičių Akademijos vadovės Adelės Daukantaitės ir S. Daukanto bibliofilų klubo pirmininko bei literato Gintauto Černeckio iniciatyvomis metų pradžioje buvo paskelbtas literatūrinis konkursas, tema „Gyva protėvių dvasia mūsų žemėje“. Jame dalyvavo 81 autorius: poetai ir prozininkai bei moksleiviai literatai iš visos šalies. Visų konkurse dalyvavusiu kūryba sugulė į išleistą almanachą „Prigimčiai ištikimi“, kurio pristatymas įvyko rugsėjo pabaigoje Plungėje, grafo Mykolo Oginskio rūmuose, įsikūrusiame Žemaičių Dailės muziejuje. Renginyje dalyvavo virš 100 žmonių – autorių ir literatūros mylėtojų. Dalyvių tarpe buvo ir Plungės savivaldybės meras Audrius Klišonis bei viešnios iš JAV.
Nuskambėjus M. Oginskio polonezui, kurį fortepijonu pagrojo atlikėja Marija Daubarytė (Mari Da), tarsi priminė grafų sugrįžimą iš nebūties į savo šventovę. Jautriai iki širdies gelmių skambėjo Maironio giesmė „Lietuva brangi“, kuriai kanklėmis pritarė solistė Diana Paulauskienė, o didingu choru giedojo visi dalyviai. Savo sukurtas solines dainas pagal poečių Adelės Daukantaitės ir Irenos Stražinskaitės – Glinskienės parašytus tekstus atliko bardas Rimas Liorančas iš Jurbarko sav. Tai buvo jaudinančios minutės, klausantis visų atlikėjų skambančių balsų ir muzikos garsų.
Pranešėjas Gintautas Černeckis glaustai apžvelgė Motiejaus Valančiaus gyvenimo kelią, jo indėlį į lietuvių tautos ir žemaičių krašto dvasinį atgimimą bei literatūrinį palikimą. Rašytoja Adelė Daukantaitė kalbėjo apie žemaičių kalbos tyrinėtojo ir gramatikos sudarytojo kunigo Juozapo Čiuldos atliktus darbus, kuriam šiemet sukako 230 - osios gimimo metinės.
Tarytum iš užmaršties vėl prisikėlė gyvas Motiejus Valančius, jo pasakyti įtakingi žodžiai, apdaras, kurį pademonstravo Adelė Daukantaitė, Daiva Rudelytė ir Irena Stražinskaitė – Glinskienė. Lyg žaliomis rūtomis pražydo Lietuva degančių žvakių pavidalu, o lūpose skambėjo tautos žadintojo, šviesuolio ir blaivybės skatintojo Motiejaus Valančiaus žodžiai, įkūnijantys krašto dvasią, siekius, kalbos ir papročių išsaugojimą.
Po iškilmingų pasisakymų ir meninės dalies prasidėjo nominantų, prizininkų ir laureatų apdovanojimai. Iš viso įvairiuose žanruose buvo apdovanota 21 kūrėjas. Jiems buvo įteikti garbės diplomai ir padovanota po almanachą „Prigimčiai ištikimi“. Buvo suteikta galimybė paskaityti savo konkursinius kūrinėlius didelei auditorijai. O literatūrinio konkurso laureate vertinimo komisija vieningai pripažino palangiškę rašytoją ANELĘ EMILIJĄ MAŽEIVAITĘ, kurios sodria žemaičių kalba parašytas apsakymas „JŪZAPS – SIOVINIETUOS Ė KRIAUČIOS NU SALONTŪ“ yra paremtas tikrais įvykiais ir autorės senelio pasakojimais. Kai laureatė gimtąja žemaičių kalba perskaitė šį kūrinį, visi klausytojai buvo sužavėti gražiai ir išraiškingai skambančiais žodžiais ir gausiai atsilygino aplodismentais, gėlėmis ir dovanėlėmis.
Šiame konkurse dalyvavo 9 Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ nariai, o į renginį nuvyko 7 literatai. Almanacho bendraautorė ir knygos viršelio dailininkė yra šventojiškė Agnė Dragūnaitė. Renginyje dalyvavęs Plungės sav. meras Audrius Klišonis džiaugėsi, kad ne valdžios nurodymu vyksta tokie kultūriniai – literatūriniai renginiai, o atskirų entuziastų pastangų ir geros valios dėka. Šie sambūriai skatina žmones tobulėti, džiaugtis ir likti ištikimais savo prigimčiai, kalbai, papročiams ir gyvenimo vertybėms.
Dėkojame renginio organizatoriams už patirtas teigiamas emocijas ir prasmingai praleistą laiką. Literatūrinės popietės pabaigoje dalyviai vaišinosi kava, arbata ir suneštiniais gardumynais, o tarpusavio pokalbiuose užsimezgė ne viena nuoširdi draugystė.
Albinas Antanas Kazlauskas
Nuskambėjus M. Oginskio polonezui, kurį fortepijonu pagrojo atlikėja Marija Daubarytė (Mari Da), tarsi priminė grafų sugrįžimą iš nebūties į savo šventovę. Jautriai iki širdies gelmių skambėjo Maironio giesmė „Lietuva brangi“, kuriai kanklėmis pritarė solistė Diana Paulauskienė, o didingu choru giedojo visi dalyviai. Savo sukurtas solines dainas pagal poečių Adelės Daukantaitės ir Irenos Stražinskaitės – Glinskienės parašytus tekstus atliko bardas Rimas Liorančas iš Jurbarko sav. Tai buvo jaudinančios minutės, klausantis visų atlikėjų skambančių balsų ir muzikos garsų.
Pranešėjas Gintautas Černeckis glaustai apžvelgė Motiejaus Valančiaus gyvenimo kelią, jo indėlį į lietuvių tautos ir žemaičių krašto dvasinį atgimimą bei literatūrinį palikimą. Rašytoja Adelė Daukantaitė kalbėjo apie žemaičių kalbos tyrinėtojo ir gramatikos sudarytojo kunigo Juozapo Čiuldos atliktus darbus, kuriam šiemet sukako 230 - osios gimimo metinės.
Tarytum iš užmaršties vėl prisikėlė gyvas Motiejus Valančius, jo pasakyti įtakingi žodžiai, apdaras, kurį pademonstravo Adelė Daukantaitė, Daiva Rudelytė ir Irena Stražinskaitė – Glinskienė. Lyg žaliomis rūtomis pražydo Lietuva degančių žvakių pavidalu, o lūpose skambėjo tautos žadintojo, šviesuolio ir blaivybės skatintojo Motiejaus Valančiaus žodžiai, įkūnijantys krašto dvasią, siekius, kalbos ir papročių išsaugojimą.
Po iškilmingų pasisakymų ir meninės dalies prasidėjo nominantų, prizininkų ir laureatų apdovanojimai. Iš viso įvairiuose žanruose buvo apdovanota 21 kūrėjas. Jiems buvo įteikti garbės diplomai ir padovanota po almanachą „Prigimčiai ištikimi“. Buvo suteikta galimybė paskaityti savo konkursinius kūrinėlius didelei auditorijai. O literatūrinio konkurso laureate vertinimo komisija vieningai pripažino palangiškę rašytoją ANELĘ EMILIJĄ MAŽEIVAITĘ, kurios sodria žemaičių kalba parašytas apsakymas „JŪZAPS – SIOVINIETUOS Ė KRIAUČIOS NU SALONTŪ“ yra paremtas tikrais įvykiais ir autorės senelio pasakojimais. Kai laureatė gimtąja žemaičių kalba perskaitė šį kūrinį, visi klausytojai buvo sužavėti gražiai ir išraiškingai skambančiais žodžiais ir gausiai atsilygino aplodismentais, gėlėmis ir dovanėlėmis.
Šiame konkurse dalyvavo 9 Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ nariai, o į renginį nuvyko 7 literatai. Almanacho bendraautorė ir knygos viršelio dailininkė yra šventojiškė Agnė Dragūnaitė. Renginyje dalyvavęs Plungės sav. meras Audrius Klišonis džiaugėsi, kad ne valdžios nurodymu vyksta tokie kultūriniai – literatūriniai renginiai, o atskirų entuziastų pastangų ir geros valios dėka. Šie sambūriai skatina žmones tobulėti, džiaugtis ir likti ištikimais savo prigimčiai, kalbai, papročiams ir gyvenimo vertybėms.
Dėkojame renginio organizatoriams už patirtas teigiamas emocijas ir prasmingai praleistą laiką. Literatūrinės popietės pabaigoje dalyviai vaišinosi kava, arbata ir suneštiniais gardumynais, o tarpusavio pokalbiuose užsimezgė ne viena nuoširdi draugystė.
Albinas Antanas Kazlauskas
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentuodami portale www.palangostiltas.lt, gerbkite kitus diskusijos dalyvius. Draudžiama skelbti grasinimus, neapykantą kurstančius ar šmeižikiškus teiginius, viešinti kitų asmenų duomenis ir platinti reklamą. Redakcija turi teisę pašalinti netinkamus komentarus ir apriboti taisykles pažeidžiančių vartotojų galimybę komentuoti. Už komentaro turinį atsako jį paskelbęs asmuo.
Komentarų kol kas nėra.