„Laukite, neskubėkite! Mano Laikas daug lėtesnis. Kai pramerksiu baltas blakstienas ir apžvelgsiu ištuštėjusius laukus, jie nubals. Man patinka balta Pradžios spalva ir erdvės skambėjimas. Juodai balta grafika – mano tapybos stilius.
Kai paimsiu teptuką, vandenys virs veidrodžiais, kai alsuosiu – raus jūsų skruostai, kai kalbėsiu – skambės gruodas, kai džiūgausiu – jūsų languos pražys bespalvės ledo gėlės.
Aš puošni – man patinka balti nėriniai, sidabras, vualis ir pūkas. Dosni aš – kiekvienam po baltą lapą pėdsakų natoms, iš Begalybės skrynios, kaustytos žvaigždėmis, dar vienerius metus, lyg baltus marškinius, ištrauksiu. Nuščiuvę laukite manęs, nes jūsų karalienė aš – Žiema“. (Asta Brazaitienė)
Baltomis pusnimis nuklotą penktadienio popietę į adventinę vakaronę Palangos bibliotekoje rinkosi miesto literatų klubo „Takai per kopas“ nariai. Kas pyragu, kas sūriu, kas kalėdiniu vainiku nešinas. Pabūti, sušilti prie skaisčia liepsna degančių advento žvakių, pagiedoti senovinių kalėdinių giesmių, išgirsti vieni kitų naujai parašytų eilėraščių. Į vakaronę pasikvietėme ir Palangos kunigą Vaidą Gadeikį, kuris mus maloniai nustebino paskaitydamas savo parašytas eiles. Popietė tirpo klausantis kunigo pasakojimo apie advento papročius, deklamuojant eiles, giedant giesmes bei ragaujant atsineštus valgius. „Atkelkime vartus gerumui/Ir širdį atrakinkim/Palikime blogas mintis už durų/Už rankų susiimkim“ (Anelė Mažeivaitė). Štai taip, susiėmę už rankų, siųsdami vienas kitam pačius geriausius palinkėjimus, ir užbaigėme savo susitikimą. Tikiu, jog kiekvienas išsinešėme namo širdy suspindusią šviesos, gerumo ir meilės liepsnelę, kuri švies ir šildys mus dar ilgai.
„Koks stebuklingas yra tas laukimas
Kai beldžiasi šilta švenčių dvasia
Tegul šis trumpas mūsų sustojimas
Pavirsta gerumu, ryškia šviesa“. (Nijolė Fultinavičienė)
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.