Palangos meras parodė stuburą – neleis statyti kotedžų kurorto centre

Palangos savivaldybė bando užkirsti kelią kurorto centre netoli jūros esančių teniso aikštynų ir viešbučio pardavimui. Baiminasi, kad privatizuotas objektas netrukus gali virsti poilsio kotedžais. Didžiausiame šalies kurorte penkis atvirus teniso aikštynus ir 35 kambarių viešbutį valdanti bendrovė Respublikinė mokomoji sportinė bazė iš teikiamų paslaugų uždirbdavo nepakankamai, todėl pastaruoju metu tik augdavo nuostoliai. Bendrovei nebegalint išlaikyti komplekso, pernai vasarą Kūno kultūros ir sporto departamentas paprašė Turto banko bendrovės akcijų paketą įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą.

Didins įstatinį kapitalą
Nekilnojamojo turto kompanijas turėjęs vilioti pelningas objektas greičiausiai jau būtų buvęs parduotas, tačiau privatizavimą sustabdė tai, kad iki šiol bendrovės akcinis kapitalas nebuvo padidintas 2006–2009 metais atlikto kapitalinio remonto verte. Tais metais Palangoje esančio bendrovės turto remontui valstybė iš biudžeto skyrė apie 1,8 mln. eurų. Šiuo metu jau baigiamas rengti Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo dabartinis 181 tūkst. eurų vertės įstatinis kapitalas būtų padidintas beveik iki 2 mln. eurų. Tačiau kol užtruko biurokratinės procedūros, Palangos savivaldybė suskato perimti kadaise kurortinio miesto valdytus teniso aikštynus. Sausį miesto valdžia kreipėsi į Vyriausybę prašydama teniso aikštynus su viešbučiu valdančios bendrovės akcijų paketą perduoti savivaldybės nuosavybėn. Tam jau pritarė Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Ūkio ministerija.

Nenori, kad virstų kotedžais
Kurortas tvirtina, valdydamas teniso aikštynų kompleksą tapsiantis dar patrauklesnis aktyvaus poilsio mėgėjams. Savivaldybei priklausančios bendrovės viešbutyje būtų galima ištisus metus apgyvendinti sporto stovyklas rengiančių ir miesto sporto bazes naudojančių jaunųjų sportininkų grupes. Dabar jos priverstos rinktis brangesnius viešbučius. Palangos valdžia nuogąstavo, kad privatizavus šį objektą, būsimiems jo savininkams sportas rūpės mažiausiai. „Žinant nekilnojamojo turto plėtotojų siekius kurorte, labiausiai tikėtina, kad vos puskilometris nuo jūros esančioje vietoje netruktų atsirasti gyvenamosios ar vadinamojo privataus poilsio paskirties statiniai. Juo labiau kad tam sutrukdyti kurorto savivaldybė neturėtų svertų, nes miesto bendrasis planas šioje teritorijoje numato tokį žemės paskirties keitimą“, – aiškino Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Aikštynai liko nerenovuoti
Beveik prieš 50 metų pastatyta sporto bazė kurortui priklausė iki 1987 metų, kai ją į savo rankas perėmė valstybė. Per jos valdymo metus teniso kortų aikštynai su viešbučiu buvo gerokai nustekenti, tačiau objekto kapitaliniam remontui skirtos nemažos lėšos daugiausiai atiteko viešbučio renovavimui, kurių Palangoje ir taip netrūksta. Turto kapitaliniam remontui apie 1,8 mln. eurų gavusi valstybei priklausanti bendrovė teniso kortams su tribūnomis ir persirengimo patalpomis didesnio dėmesio neskyrė. Vėliau, po 7 metų, pateisindama nuostolius, pernai bendrovės valdyba teisinosi, kad daugiau pajamų būtų galima uždirbti iš aikštynų nuomos, jei jie būtų pertvarkyti taip, kad juose būtų galima žaisti nepriklausomai nuo oro sąlygų. Tačiau jų renovacijai įmonės lėšų, esą, nepakanka. Dabar bendrovės skolos siekia per 87 tūkst. eurų. Didžioji jų dalis – apie 48 tūkst. eurų yra darbuotojams neišmokėtas darbo užmokestis ir skola „Sodrai“. Apie 13 tūkst. eurų įmonė nėra sumokėjusi turto ir žemės mokesčių. ˙

Lrytas.lt