Palangos meras Šarūnas Vaitkus: „Civilizuotai ir teisiškai nukelkime sovietinę okupaciją simbolizuojančius ženklus ir obeliskus, bet mirusiuosius palikime ramybėje ir praeičiai“

Palangos savivaldybė kreipėsi į Kultūros paveldo vertinimo tarybą peržiūrėti, ar obeliskas žuvusiems sovietiniams kariams kurorte vertas būti kultūros vertybių sąraše. Tad koks likimas laukia jo?

 „Šis klausimas karo Ukrainoje ir ypač mūsų miesto brolio Bučos sunaikinimo ir išniekinimo akivaizdoje, viena vertus, yra kaip niekad aktualus, tačiau, kita vertus, ne mažiau jautrus ir problemiškas,“ – meras Šarūnas Vaitkus sakė „Palangos tiltui.“

 „Žinau, kad Palangos bendruomenė dėl memorialo yra pasidalijusi lygiai į tris dalis: į tuos, kurie reikalauja tučtuojau, nedelsiant kviesti kraną ar buldozerį, į tuos, kurie apeliuoja į kapų, nepriklausomai nuo politikos bei tautybės neliečiamumą, ir į tuos, kurie gal neturi savo nuomonės – neva, koks skirtumas, yra tas memorialas Palangos centre ar nėra jo. Tačiau išlikti abejingais šiais nuožmaus karo mums netolimoje Europos valstybėje laikais yra neįmanoma ir nepavyks. Todėl noriu išdėstyti savo, kaip Palangos mero, poziciją,“ – sako miesto vadovas.

Vadinamosiose sovietinių karių kapinėse Palangoje palaidoti 106 kariai, žuvę 1944 metų spalį mūsų apylinkėse mūšiuose su nacistinės Vokietijos kariuomene. Kaip rašo rašytiniai šaltiniai, 1948 metais žuvusiųjų palaikai buvo perkelti iš įvairių aplink Palangą buvusių kapaviečių į Palangos miesto centrą. O vėliau, 1952 metais, atsirado obeliskas su postamentu, ant kurio centrinės dalies – 16 memorialinių šlifuoto rausvo granito plokščių su 106 žuvusiųjų pavardėmis ir kariniais laipsniais. Čia galima perskaityti įvairių tautybių žmonių, tarp jų ir ukrainiečių pavardes.

„Iškart noriu pasakyti, kad aš niekada nesutikau ir nesutiksiu, kad mes pradėtume memorialo vietoje kasinėjimo darbus, rinktume ten palaidotų žmonių kaulus ar tai, kas liko iš jų, ir juos kažkur gabentume. Mes galime norėti atpildo gyviems, bet ar galime ir ar reikia prieš visuotinį tribunolą pastatyti žmonių sudilusius kaulus?“ – sako Š. Vaitkus.

Kas kita, anot jo,  obeliskas su sovietine simbolika: jam NE VIETA Palangos centre, jam NE VIETA būti priešais Palangos bažnyčią ir jis ne tik vizualiai, bet ir ypač morališkai disonuoja su visai greta, tame pačiame skvere esančiu paminklu generolui Jonui Žemaičiui – Vytautui, sovietų nukankintam Maskvos Butyrkų kalėjime.

„Mes jau anksčiau norėjome atlikti skvero rekonstrukciją, sujungiant dvi skirtingas erdves į vientisą, kur esantis obeliskas su sovietine simbolika būtų keičiamas paminkline lenta, nurodant čia esant Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių karių palaidojimo vietą. Tai būtų ir lakoniška, ir atsižvelgiama į 1949 metų Ženevos konvenciją, numatančią, kad tokie kapai, kapinės ir kitos laidojimo vietos turi būti pažymėtos, duomenys apie palaidotus asmenis saugomi. Šią konvenciją ratifikavo ir Lietuva. Jau kelerius metus mes vykdėme konsultacijas, bandydami spręsti dėl skvero pertvarkymo. Tačiau yra norai ir yra teisinis šios situacijos reglamentavimas,“ – pabrėžė Š. Vaitkus.

1993 metais, vasario 5 dieną, valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos kultūros paveldo departamentas, Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietą kartu su obelisku ir kitais mažosios architektūros statiniais įtraukė į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą. 

2014 metų spalio 6 dienos Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba savo aktu Nr.KPD – KP – 219 patikslino šio saugomo objekto vertingąsias savybes, pažymint archeologinį, dailės, istorinį, memorialinį jų pobūdį. 

„Tam, kad obeliskas būtų pakeistas memorialine lenta, reikia, kad Kultūros paveldo departamentas panaikintų objekto vertingąsias savybes ir išbrauktų jas iš registro. Ką jau padarėme: kreipėmės ir paprašėme, kad sudaryta nepriklausoma vietinė nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo taryba, kurios sudėtyje yra nepriklausomi ekspertai, pagal kompetenciją peržiūrėtų ir priimtų sprendimą dėl obelisko ir kitų mažosios architektūros elementų vertingųjų savybių atsižvelgiant į šių dienų realijas išbraukimą. Ši Taryba gali inicijuoti minėtų vertingųjų savybių panaikinimą, kas leistų mums atitinkamai kreiptis į Kultūros paveldo departamentą dėl tolimesnių veiksmų,“ – sakė meras.

Pasak jį, be viso kito, taip pat norėtųsi, kad visuomenė žinotų, jog atitinkamą sprendimą turėtų priimti ir Užsienio reikalų ministerija.

„Kultūros ministro 2016 metų gegužės 2 dienos įsakymu patvirtintos „Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklės“ numato, jog tam tikri kultūros paveldui priskirti objektai, nepriklausomai nuo to, ar registruoti Kultūros vertybių registre, ar ne, tvarkomi suderinus ne tik su Kultūros ministerija, bet ir su Užsienio reikalų ministerija, – sako Š. Vaitkus. – Tad mano pozicija yra tokia – civilizuotai ir teisiškai nukelkime sovietinę okupaciją simbolizuojančius ženklus ir obeliskus, bet mirusiuosius palikime ramybėje ir praeičiai.“