Skaitau miesto Tarybos nario Eugenijaus Simučio pasisakymą (kalbama apie lrt.lt straipsnį „Garsiajai „Auskai“ gresia vaiduoklio likimas? Savivaldybė pasirengusi nuomai, bet tendencijas stebintieji atkerta – verslas į tokį planą rankų nekiš“ , kurį „Palangos tiltas“ perspausdino – aut.) ir savo akimis netikiu – pasirodo, Vyriausybei sustabdžius privatizavimą ir nutarimu perdavus vilą „Auska“ Palangai, Savivaldybė, ketinanti ją pritaikyti visuomenės poreikiams, elgiasi neteisingai.
Tai girdžiu jau ne pirmą kartą, todėl manau, kad, praradus galimybę privatizuoti 22 hektarus pajūrio miško su išskirtinėje vietoje esančiu pastatų kompleksu, kažkam labai skauda. Gaila, kad tam „kažkam“ kerštu skausmą padeda malšinti ir kai kurie Palangos tarybos nariai.
Žiniasklaidai savo patarimais ir įžvalgomis besižarstantis E. Simutis lyg ir apsidraudžia, abejodamas, ar valstybė teisingai elgėsi išskirtinį Lietuvos objektą atiduodama pardavimui. Tačiau čia pat teigia, kad Palangai dėl „Auskos“ ateities „nereikėjo kištis“. Labai patogi pozicija – ką daryti, nežinau, bet kas buvo daroma, yra blogai. Jei taip, ar šiuo svarbiu klausimu tokią dviprasmišką nuomonę turintis Savivaldybės Tarybos narys iš viso gali būti politikas ir spręsti miesto reikalus?
Anot jo, Savivaldybė neteisingai pasielgė paskutinį momentą spėjusi perimti ant prekystalio padėtą brangų valstybės turtą? Ar reikėjo leisti prie pat jūros, pušynų apsuptyje esantį pastatą privatizuoti? Gal tam, kad ateityje ten atsirastų daug mažų „dušinių“, o vėliau visi ieškotume, kas dėl to kaltas?
To negana. Anot E. Simučio, ir baseino miestas neturėjo statyti. Mat jį vis tiek būtų pastatęs verslas. Palanga daugiau nei 20 metų laukė, kol verslas kurorte pastatys visiems būtiną baseiną. Taip ir nesulaukusi, ėmė ir pasistatė pati. Tuomet Tarybos narys viešai visiems pučia miglą į akis, kad baseinas esąs nuostolingas ir neva išlaikomas miesto yra virtęs našta savivaldybės biudžetui.
Nežinau, gal E. Simutis nežino, kad karantino laikotarpiu baseinas veikti negali ir dabar pinigų neuždirba. Tačiau kam jau kam, bet Tarybos nariui yra gerai žinoma, kad veikdamas baseinas uždirbo ne tik savo poreikiams, išlaikė darbo vietas, bet ir iš savo uždirbtų lėšų Palangos vaikams finansavo nemokamą mokymosi plaukti paslaugą. Nemokamomis paslaugomis vaikai pasinaudojo 33 tūkst. kartų, o kurorto senjorai turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis, už jiems prieinamą kainą džiaugtis vandens procedūromis.
Kodėl į miesto Tarybą palangiškių išrinktas asmuo Lietuvos visuomenei skleidžia žinomą melą? Į E. Simučio pučiamą dūdą nepraleidžia progos pūstelėti ir kita miesto politikė – Svetlana Grigorian. Ji taip pat toje pačioje viešoje tribūnoje aimanavo, kaip blogai Palangos savivaldybė elgiasi siekdama perimti „Auską“. Ir apie neva Savivaldybės išlaikomą baseiną jaunoji politikė per Tarybos posėdį porino.
Paklausius tokių politikų – miesto šeimininkų, Savivaldybė nieko neturėtų daryti. Nei statyti baseino, Koncertų salės, iš griuvėsių kelti Kurhauzo, plyname lauke sukurti šiuolaikišką, didžiausią Lietuvoje kempingą.
Beje, dar puikiai pamenu, kaip prieš keletą metų tas pats E. Simutis Savivaldybę kritikavo ir dėl to, kad Nemirsetoje pastatytas kempingas esąs per didelis, kol bus ieškoma koncesininko, niekas jo nesinuomos, o nuoma – per brangi. O kas atsitiko? Vos tik paskelbus laikinos kempingo nuomos konkursą, netrukus atsirado E. Simučio draugų įmonė, kuri tame kempinge dvejus metus sėkmingai vykdė veiklą. Tuomet tame pačiame kempinge veiklos sau rado ir pats šį objektą kritikavęs politikas.
Štai ir dabar, anot jo, savivaldybė „Auską“ perėmusi be jokio veiksmų plano, nežinanti, ką su juo reikės daryti. Planas yra – pritaikyti ją visuomenės poreikiams. Ar tai bus švietimo, kultūros, socialinių paslaugų objektas, paaiškės jau neilgai trukus. Priminsiu, kad vilos „Auska“ miestas dar neturi – jos nuomos sutartis galioja iki gegužės. Šiuo metu rengiami dokumentai ir tik kol reikiama dokumentacija bus parengta, „Auska“ laikinai dvejus metus bus nuomojama, kaip ji ir buvo nuomojama iki šiol. Beje, už panašią kainą.
Pagaliau, ne E. Simučiui spręsti, ar verslui šis objektas yra patrauklus. Kaip rodo istorija, jis nėra pats geriausias verslo orakulas. Savivaldybės perimtai „Auskai“ prognozuojantis pastato – vaiduoklio ateitį, jis geriau tegu baiminasi dėl vos už 400 tūkst. eurų valstybės parduoto buvusio policijos komisariato komplekso ateities. Ten politikas iš tikro gali sutikti vaiduoklių.
Policijos komisariato pastatus su 1 hektaru pajūrio žeme Turto bankas pardavė už dviejų 50 kvadratinių metrų ploto butų kainą. Ar būtent tokio „Auskos“ likimo norėjo nekilnojamojo turto verslo žinovą vaizduojantis miesto Tarybos narys?
Šarūnas Vaitkus
Palangos miesto meras
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.