Palangos meras Šarūnas Vaitkus: „Yra du keliai po Konstitucinio teismo sprendimo: arba Seimas inicijuoja Konstitucijos pataisas ir per jas įtvirtina tiesioginius mero rinkimus, arba tam pasitelkiamas referendumas“

Pirmadienį, balandžio 19 dieną, Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad prieš šešerius metus įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, todėl negali vykti. „Konstitucinio teismo sprendimą reikia vykdyti, o ne komentuoti ,“ – šyptelėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus, pirmadienio popietę sulaukęs „Palangos tilto“ skambučio. „Tai reiškia, kad merams dabar teks galvoti ne kaip dirbti, o kaip išlikti“, – Š. Vaitkus rimtai pridūrė.
Ar tiesioginiai mero rinkimai atitinka Konstitucijos normoms, į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.
Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.
Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.
Anot didžiausio šalies kurorto, Palangos, vadovo, toks Konstitucinio teismo sprendimas jam nebuvo naujiena.
„Toks prašymas jam buvo įteiktas prieš du metus. Senai buvo kalbama, kad gali prireikti keisti šalies Konstituciją, kad būtų joje įtvirtinti tiesioginių mero rinkimų teisė,“ – sakė Š. Vaitkus.
„Yra du keliai po tokio Konstitucinio teismo sprendimo: arba Seimas inicijuoja Konstitucijos pakeitimą ir joje įtvirtina tiesioginius mero rinkimus – tą tikrai galima padaryti per ateinančius kitus du metus iki naujų Tarybų rinkimų 2023 metų pavasarį, arba tą galima padaryti referendumo keliu,“ – samprotavo Palangos meras.
Š. Vaitkus pabrėžė, kad pagal įvairias nuomonių apklausas net apie 80 šalies gyventojų pritaria, kad merus rinktų tiesiogiai patys gyventojai.
„Tad parama tam yra akivaizdi ir, žinoma, reikia atsižvelgti į daugumos šalies piliečių lūkesčius. Dabar reikia stebėti Seimo veiksmus – koks kelias bus pasirinktas,“ – sakė Š. Vaitkus.
Pirmąsyk jis buvo išrinktas miesto Tarybos daugumos, o dvi pastarąsias kadencijas meru tapo laimėjęs tiesioginius rinkimus. Rinkėjai paskutiniuose rinkimuose, vykusiuose 2019 metų kovo 3 dieną, už Š.Vaitkaus kandidatūrą atidavė 77,61 proc. balsų ir išrinko jį Palangos meru jau pirmajame ture.
Anot Š.Vaitkaus, gerai, jei rinkėjai pasitiki viena komanda ir dauguma jų balsuoją už ją. Taip įvyko per 2019 – ųjų metų rinkimus, kuomet Palangoje už Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą, vedamą Š.Vaitkaus, balsavo 62,48 proc. palangiškių ir šventojiškių, tai konservatoriams garantavo miesto Taryboje 14 mandatų iš dvidešimties.
Š. Vaitkus neabejoja tiesioginių mero rinkimų privalumais.
„Atėmus tokią teisę iš piliečių, reikštų sugrįžti laike – merai vėl taptų savotiškais skydais. Merams vėl tektų nuolat galvoti, ar jo vieną dieną neatstatydins supykę Tarybos nariai. Manau, kad, jeigu taip atsitiktų, nukentėtų pačios bendruomenės, savivaldybės valdymo efektyvumas. Palanga gi turi įdomų atveją: per vieną Tarybos keturių metų kadenciją buvo pasikeitę net trys merai: trumpai pabuvo Raimundas Palaitis, jį pakeitė Egidijus Rimkus, kurį netrukus atstatydino, o E. Rimkų – Pranas Žeimys.“
„Kai iš trijų, keturių ar net daugiau partijų atstovų turi sudaryti koaliciją, meras tokiu atveju, drįstu sakyti, ne tiek dirba, kiek imituoja darbą, atsižvelgdamas į koalicijos partijų pageidavimus ir nerimaudamas, kad vienądien jį atstatydins,“ – sakė Š. Vaitkus.
Anot jo, įvedus tiesioginius merų rinkimus, Palanga yra tarp tų šalies savivaldybių, kur tokia naujojo tvarka davė nemažų apčiuopiamų rezultatų.
„Kaip ir, tarkime, Kaune, kur meras (Visvaldas Matijošaitis – aut.) labai daug padarė,“ – sakė Š. Vaitkus.
Bet Konstitucinio teismo sprendimas dėl tiesioginių merų rinkimų kursto aistras.
Laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (joje Šarūnas Vaitkus yra viceprezidentas – aut.) prezidentas Mindaugas Sinkevičius sakė delfi.lt, kad tiesioginis merų rinkimo būdas pasiteisino, tam pritaria dauguma žmonių, taigi jo vadovaujama partija po paskelbto Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo Seimui siūlys Konstitucijos pataisas.
„Po Konstitucinio teismo verdikto svarbiausias ir esminis klausimas: ką su tuo darome? Ar grįžtame į laikus, kada merų rinkimas savivaldybių tarybose buvo politinių partijų susitarimu ir dažnai intrigų reikalas, ar vis dėlto keičiame Konstituciją ir tiesioginius merų rinkimus įteisiname? Į tuos laikus, kai merų rinkimas buvo politinių susitarimų objektas, nenorėčiau grįžti. Visa tai prisimename kaip tamsią praeitį“, – teigia M. Sinkevičius. Mindaugas Sinkevičius.
Pipas Laikinasis socdemų lyderis pažymi: sociologinės apklausos rodo, kad tiesiogiai rinkti merus žmonėms patinka, 8 iš 10 apklaustųjų tam pritaria.
„Tiesioginis merų rinkimas pasiteisino, toks mero rinkimo būdas užtikrina ir savivaldybių veiklos tęstinumą, politinį stabilumą. Tiesiogiai išrinktas meras yra tos teritorijos lyderis, savivaldybės veidas. Daug kas mena laikus, kai merai keisdavosi po kelis ir daugiau kartų per vieną kadenciją, nes savivaldybės taryboje veikiančios partijos intriguodavo ir neturėdavo ilgalaikio požiūrio į savivaldybės valdymą“, – vertina M. Sinkevičius.
Pasak politiko, KT verdiktas yra nekvestionuojamas ir KT sprendimus reikia vykdyti, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad šio klausimo nagrinėjimo KT pagrindiniai iniciatoriai – valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai.
„Kreipimasis į KT, matyt, buvo sąmoningas konservatorių atstovų (o jų priekyje – buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas) noras, kad toks merų rinkimų būdas būtų panaikintas. Greičiausiai jų tikslas yra grįžti prie buvusios rinkimų tvarkos“, – sako M. Sinkevičius.
Jo žodžiais, vis daugiau viešų ir neviešų ženklų, kad valdantieji konservatoriai siekia imtis visų Lietuvoje vykstančių rinkimų įstatymų peržiūros.
„Valdantieji vis garsiau kalba apie tai, kad renkant Seimą reikia atsisakyti vienmandačių, parlamentą rinkti tik balsuojant už partijų sąrašus. Taip pat šalia keliamas klausimas, ar prezidentas Gitanas Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė turėtų dalyvauti Europos Vadovų tarybos posėdžiuose. Visas šis fonas ir tokios diskusijos ir iniciatyvos pandemijos metu – neramina – konservatoriai bando sutelkti vis daugiau galių savo rankose“, – teigia M. Sinkevičius.
Socdemų laikinasis lyderis primena, kad konservatorių iniciatyva Seimo nariai į KT kreipėsi 2019 metais. „Iki to laiko jau buvo įvykę dveji tiesioginiai merų rinkimai. Visa tai dar labiau verčia abejoti konservatorių nuoširdumu dėl nuostatos konstitucingumo. Galima įtarti grynai politinius motyvus”, – priduria M. Sinkevičius.
Socialdemokratų inicijuoti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimai 2014 m. įteisino tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Iki tol savivaldybių tarybos buvo renkamos pagal proporcinę sistemą, o merą rinko savivaldybės tarybos nariai.
Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė Nielsen teigė žiniasklaidai, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl tiesioginių merų rinkimų nebuvo netikėtas, LS frakcija dar 2014 metais Seime reiškė tokias abejones.
„Tačiau ar tai reiškia, kad pati tiesioginių merų rinkimų idėja yra klaidinga? Nemanau. O tai, kad toks žingsnis buvo reikalingas, mes matome iš visuomenės reakcijų į tiesioginius merų rinkimus – juos palaiko net 80 procentų žmonių, rinkimai ženkliai padidino žmonių aktyvumą. Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą. Be abejo, yra keistinų niuansų ir per pastaruosius 6 metus jie tapo akivaizdūs. Tai rizika, kad savivalda gali tapti uždara „kunigaikštyste“. Daug diskusijų kelia ir merų įgaliojimai, jų santykis su taryba. Kuris, merui neturint daugumos, tampa labai sudėtingas ir dėl to labiausiai kenčia tos savivaldybės gyventojai“, - feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji teigia gerbianti Teismo priimtą sprendimą.
„Įvertinus pastarųjų metų patirtį, visuomenės palaikymą, jis reiškia, kad parlamente teks svarstyti Konstitucijos keitimą. Naikinti tiesioginių merų rinkimus būtų akivaizdus ėjimas prieš visuomenės valią. Aš, kaip Seimo Pirmininkė, kviesiu visas politines jėgas diskutuoti apie tai ir sutarti dėl šios Konstitucijos pataisos. Mūsų partija 2019 m. palaikė iniciatyvą prašyti KT šio išaiškinimo dėl Vietos savivaldos įstatymo, nes laikomės nuostatos, kad jokiuose įstatymuose neturi būti pilkų zonų. Liberalų sąjūdis visuomet nuosekliai palaikė tiesioginių mero rinkimų idėją, tačiau raginome šį procesą įtvirtinti keičiant Konstituciją ir darant sisteminius pakeitimus, siekiant efektyviausio savivaldybių valdymo modelio. Tikiu, kad šioje kadencijoje pavyks tai padaryti“, - rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl tiesioginių merų rinkimų – signalas politinėms jėgoms artimiausiu metu susitarti ir rasti bendrą sprendimą dėl efektyviausio savivaldos rinkimų modelio.
„Gerbiame KT sprendimą, todėl kviečiame visas politines jėgas rasti bendrą sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų, kuris neprieštarautų Konstitucijai. Noriu atkreipti dėmesį, kad TS-LKD frakcija tikrai neprieštarauja tiesioginiams merų rinkimams“, – BNS atsiųstame komentare teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. „Šiandien KT priimtas nutarimas rodo, kad merų ir savivaldybių tarybos narių galių balanso klausimas turi būti išspręstas“, – sakė ji.
Jos teigimu, Seime suburta rinkimų sistemų peržiūros darbo grupė turėtų pateikti siūlymus, kaip tinkamiausiai reglamentuoti tiesioginių merų rinkimų tvarką.
„Džiaugiamės, kad Seime šiuo metu yra suburta speciali darbo grupė, kuri į šį klausimą gilinsis ir pasiūlys sprendimus. Kviečiame visas politines jėgas susitelkti ir rasti Konstitucijai neprieštaraujantį sprendimą“, – teigė konservatorių frakcijos seniūnė. Konstitucinis Teismas pirmadienį konstatavo, kad tiesioginiai merų rinkimai teisės požiūriu „yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
LVŽS irgi remia pataisų rengimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas (LVŽS) Ramūnas Karbauskis pažymėjo, kad jo vadovaujama politinė jėga remia tiesioginių merų rinkimų idėją ir sieks, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančius būdu – juos apibrėžiant pačiame Konstitucijos tekste.