Palangos paminklosauginis planas sukasi teismų karuselėje

Antradienį Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pradėta nagrinėti byla dėl Palangos miesto specialiojo paminklosauginio plano, kurį parengė Marija Ptašek, galiojimo teisėtumo. Aiškintasi, ar minėtas planavimo dokumentas atitiko Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų nuostatas, galiojusias paminklosauginio plano priėmimo metu.
Gindamas viešąjį interesą, skundą dėl  norminio teisės akto teisėtumo pateikė Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Ignas Laucius. Atsakovai minėtoje byloje – Palangos miesto savivaldybės Taryba bei Administracija. Tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kultūros paveldo departamentas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, UAB „Pinus proprius“.  Bylos verdiktas dar nepaskelbtas, nes teismo  pareikalauta pateikti išvadas dėl minėto planavimo dokumento derinimo. Kitas teismo posėdis įvyks kovo 3 - ąją dieną.

Gynėsi savo kompetencijos ribose
Skaitytojams priminsime, jog pernai spalį Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi priimtas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pinus proprius“, kuriai sustabdytos pradėtos naujo poilsio komplekso, buvusio „Jūratės“ baseino vietoje, statybos S.Neries gatvėje. Prokuroro ieškinys remiasi tuo, jog patvirtintame projektavimo sąlygų sąvade nenurodyta, kad privalu paisyti patvirtinto paminklosauginio plano. Kaip „Palangos tiltui“ teigė bendrovei „Pinus proprius“ atstovaujantis teisininkas Kęstutis Navickas,  kiekviena atstovaujanti institucija,  tikrinusi bei vertinusi planavimo dokumentą, pagal savo kompetenciją gynėsi.  Kultūros paveldo departamento vadovės Dianos Varnaitės atsiliepime teigiama, kad visi norminiai aktai galioja tiek, kiek neprieštarauja įstatymų nuostatoms. Teisme, pasak K.Navicko, dalyvavusi architektė Marija Ptašek, rengusi Palangos paminklosauginiį planą, gynė savo parengtą dokumentą, miesto Savivaldybė taip pat aiškino, lyg ir nėra originalo, o liko tik kopijos. Taip pat tvirtinta, jog pradžioje parengtas dokumentas buvo rekomendacinio pobūdžio, o nuo 2004 metų tapo privalomas. Iškilus aplinkybėms, kad specialiojo plano sprendiniai nebuvo derinti su kurorto Generalinio  plano sprendiniais, teismas paprašė pateikti išvadas dėl paminklosauginio plano derinimo.

Sudėtinga investuoti
Teisininko teigimu, įsivyravusi  kurorto Savivaldybėje netvarka – dar vienas įrodymas, jog investuoti Palangoje itin sudėtinga. „Prieš mėnesį paprašėme Savivaldybės sudaryti sąlygas rengti šio paminklosauginio M.Ptašek plano korektūrą. Mes siekiame lokaliai išspręsti savo problemą, nes pernai rudenį sustabdytos statybos kas mėnesį bendrovei kainuoja apie 100 tūkst. litų. Deja, iki šiol iš Savivaldybės negauta jokio atsakymo, susidaro įspūdis, jog tai niekam neįdomu. Mes neprašome labdaros, tačiau kurorto valdžios požiūris į investuotojus nesuvokiamas. Norisi vieno – jei negali padėti, tai nors netrukdytų“, - sakė K.Navickas.