Palangos paplūdimiuose – dumblių antplūdis

Nuo praėjusio ketvirtadienio ryto Palangos komunalininkai energingai pluša Baltijos pakrantėje – paplūdimiai valomi nuo įvairių dumblių, taip vadinamų kerpių ir kitokių jūros į krantą išmetamų „lobių“.

Tokį kiekį jūros išskalaujamų dumblių bei kitokios augmenijos vargiai prisimena net ir kurorto senbuviai. Šiek tiek rugpjūčio mėnesį jų atsirasdavo, bet daug mažiau. Pasak UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojo Stepo Šepučio, darbuotis pradedama 5 val. ryto. Kasdien iki 10 val. į krovininius automobilius pakraunama per 100 kub. metrų dumblo. Itin storas jo sluoksnis susikaupė prie Rąžės žiočių. „Tačiau didžiausia problema yra tai, kad ant kranto išmesta tik nedidelė dalis dumblo. Kur kas daugiau jo yra vandenyje, iš kurio jo negalime „iškabinti“, - „Palangos tiltui“ sakė S.Šeputis.

Baltijos išmetami dumbliai nėra kokios nors kenksmingos medžiagos. Pasak specialistų, tai net labai geros trąšos. Tačiau ilgiau pabuvę krante jie pradeda skleisti nemalonų kvapą, todėl poilsiautojams malonumo tikrai nesuteikia.

Pasak S.Šepučio, surinkti dumbliai vežami į savivaldybei priklausantį karjerą ir ten kompostuojami. Tik blogai, kad jų transportavimas brangiai kainuoja – važiuoti paplūdimio smėliu galima ne su bet kokiu automobiliu, taip pat reikalingi ir keli traktoriai. Be to, dirbti galima tik iki 10 val. ryto, nes vėliau pajūrį užkariauja poilsiautojai.

Toks gausus Baltijos išmetamų dumblių ar palangiškių vadinamų kerpių „laimikis“ vargu ar atsirado šiaip sau. Anot mokslininkų, Baltijos jūroje sparčiai daugėja azoto, fosforo bei kitų jūros dumblių augimą skatinančių medžiagų. Jūros dumbliai sugeria didelį vandenyje esančio deguonies kiekį, pasmerkdami kitus organizmus hipoksijai – deguonies trūkumui. Tai skatina taip vadinamų „mirties zonų“ atsiradimą. Tokia zona yra ir Baltijos jūroje, o dydžiu ji prilygsta Danijai.