Palangos pulsas

Muzikos magijos dienos Palangoje
Birželio 21 – liepos 7 dienomis Palangoje vyks Muzikos magijos dienos. Jų metu skambės gyva ir puikiai atkuriama muzika, veiks meno paroda, bus paskaitos. Palangoje numatyti net penki koncertai, visi skirtingų žanrų: nuo tautinės ir pasaulio muzikos, tradicinio ir šiuolaikinio džiazo iki klasikos.
Birželio 21 dieną, ketvirtadienį, 19 val. Muzikos magijos dienas Palangoje atidarė Sauliaus Petreikio pasaulio muzikos atlikėjų trio su programa „Negirdėta Lietuva, neišgirstas pasaulis“.
Birželio 24 dieną, sekmadienį, 18 val. Mindaugas Bačkus, vienas iš geriausių Lietuvos violončelininkų, Klaipėdos kamerinio orkestro vadovas, klausytojus palydės į muzikos magijos pasaulį su programa „Violončelės balsas – raktas į emocines gilumas“.
Birželio 27 dieną, trečiadienį, 19 val. Klaipėdos džiazo muzikantai prof. Saulius Šiaučiulis – kompozitorius ir pianistas – su Laimonu Urbiku, šiemet apdovanotu „Džiazo žvaigžde“, gros savo kūrinius ir džiazo improvizacijas programoje intriguojančiu pavadinimu „Saulėlydis Nykos valsčiuje“.
Birželio 30 dieną, šeštadienį, 19 val. lankysis dar vienas ypatingas Muzikos magijos dienos Palangoje svečias Juozas Milašius – eksperimentinės muzikos kompozitorius ir virtuozas atlikėjas. Juozo Milašiaus muzika – provokuojanti ir įtraukianti, tai tikra muzikos magija.
Liepos 6 dieną, penktadienį, 20 val. Muzikos magijos dienas Palangoje uždarys koncertas, kuriame skambės Šiaurės Indijos ragos, atliekamos sitaro meistro Anatolijaus Lomonosovo (AnatoAli). Gerbėjai žino, kad autentiškai atliekama raga užburia, o jei dar nesate girdėję šio muzikos, pasinaudokite proga susipažinti su Indijos ragos muzikos magija plačiau.

Vagystės Palangoje
Birželio 18 d., apie 4 val. pranešta, kad Palangoje, J. Basanavičiaus g. kavinės lauko terasoje pavogti du dviračiai – „TREK“, kurio vertė – 500 eurų, ir MEK, kurio vertė – 250 eurų. Jie buvo palikti neprirakinti. Taip pat nuo stalo dingo telefonas HUAWEI P9, kurio vertė – 300 eurų. Padaryta 1050 eurų turtinė žala.
Birželio 19 d. Palangos pareigūnams pranešta apie vagystes iš dviejų kioskų Kopų g., Palangoje. Iš vieno kiosko pavogta 100 eurų, muiliukai, žiebtuvėliai. Iš antrojo kiosko pavogta 88,40 eurai, įvairių gaiviųjų gėrimų už 78 eurus, kasos aparatas, kurio vertė 100 eurų.

Kultūros pieva „I love Palanga“ pradeda septintąją savo vasarą
Į Palangą sugrįžtanti kultūros pieva „I love Palanga“ pirmaisiais koncertais su savo lankytojais pasisveikins jau šį savaitgalį: penktadienį scenoje susitiks tamsaus ir ramybe dvelkiančio indie-roko atlikėja iš Klaipėdos Ingaja ir kaunietis Lukas Pilkauskas, skaniai maišantis Hiperbolės ir Connan Mockasin ar Teisučio Makačino ir „Tame Impala“ kūrybą. Šeštadienį gitaras brūkštels ironiškais tekstais garsėjanti roko grupė iš Vilniaus „Arklio galia“.
Kaip ir kasmet „I love Palanga“ didžiulį dėmesį skirs šviežios muzikos pristatymui ir surengs per 40 muzikinių susitikimų su perspektyviausiais muzikos inkubatoriaus „Novus“ dalyviais ir atlikėjais bei grupėmis iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Švedijos, Australijos ir t. t.
Bendradarbiaujant su Izraelio ambasada Lietuvoje bei Palangos miesto savivaldybe, kultūros pievoje šią vasarą svečiuosis net trys eklektiškos šiuolaikinės Izraelio muzikos scenos atstovai – „JonZ“, Eldad Zitrin bei „Ori“. Pastarąjį atlikėją „I love Palanga“ scenoje išvysite jau birželio 30-ąją.
Septintoji kultūros pievos vasara taps ir kino vasara – Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ „I love Palanga“ šią vasarą pristatys 10 žiūrimiausių šių metų festivalio juostų: „Gražuolė ir Sebastianas: draugai visam gyvenimui”, „Jūsų Vincentas“, „Ką žmonės pasakys“, „Kandelarija“, „Maria Callas: savais žodžiais“, „Manasis Godard‘as“, „Michelin“ žvaigždutės“, „Silvana“ bei „Šventa vieta“.

Liepos viduryje į „I love Palanga“ užsuks ir „Kino karavanas“, o rugpjūtį lietuviškos mados bei aktyvaus gyvenimo būdo gurmanus ant žolės sukvies mados, muzikos ir sporto savaitgalis „Palanga MOD“.

Lankysis Prancūzijos ambasadorius
Šiandien, birželio 22 d. Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud ir Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Jean-Marie Sani lankysis Palangoje, kur drauge su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi atidarys prancūzų vasaros kino festivalį. Renginio metu taip pat bus atidaryta garsaus prancūzų fotogtafo André Perlstein fotografijų paroda, eksponuojama pirmą kartą Palangos kurorto muziejuje.
Šis renginys yra gražių santykių tarp Prancūzijos ambasados Lietuvoje, Prancūzų instituto Lietuvoje ir Palangos miesto savivaldybės vaisius. Palangos miestui išreiškus didelį susidomėjimą prancūzų kultūra, šiuo renginiu ne tik tęsiami jau pradėti darbai kultūros srityje, bet ir siekiama pritraukti kuo platesnį žiūrovų ratą.

Prieš atostogas – perspėjimas: kurios šalys pavojingiausios sveikatai?
Į užsienį atostogų ar darbo reikalais išvykę Lietuvos gyventojai šiemet dažniau susiduria su sveikatos sutrikimais, rodo draudikų statistika. Draudimo bendrovė BTA per pirmąjį metų ketvirtį užsienyje keliaujantiems Lietuvos gyventojams atlygino 51 proc. daugiau žalų nei tuo pačiu metu pernai, o vidutinė vienos draudimo išmokos suma per metus padidėjo 35 proc. iki 417 eurų.
„Iš vienos pusės, didesnes išmokas lemia tai, kad Lietuvos gyventojai renkasi vis įvairesnius ir tolimesnius kelionių maršrutus, kur sveikatos įstaigų paslaugos dažnai brangesnės nei ES šalyse – turime nemažai draudimo įvykių Tailande, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, JAV, Kanadoje, net ir Kinijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Iš kitos pusės, nerimą kelia padažnėjusios keliautojų traumos bei kiti sveikatos sutrikimai, kurie patiriami dėl neatsargumo, jėgų neapskaičiavimo, taip pat neįvertinus staigių pasikeitusio klimato aplinkybių“, – sakė BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.
Sveikatos sutrikimų šiemet ypač pagausėjo poilsiaujant Egipte, Turkijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Atidaroma paroda
Birželio 30 d. A. Mončio namuose-muziejuje atidarome paroda, kuri vadinasi „Malonės cirkas“. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus dailės akademija.

Palangoje – policijos prevencijos diena
Birželio 15 d. Palangoje buvo suorganizuota prevencijos diena, kurią lydėjo pareigūnų ir dalyvių susidomėjimas ir smalsumas. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai svečiams buvo paruošę nemažai staigmenų. Programoje dalyvavo Palangos miesto gyventojai bei miesto svečiai. Išskirtinį dėmesį pareigūnai skyrė šeimoms. Pirmojoje renginio dalyje dalyviams buvo pristatyta policijos veikla ir joje naudojama technika. Edukaciją papildė komisariato kinologai su dresiruotais tarnybiniais šunimis. Lankytojai taip pat turėjo galimybę išbandyti simuliacinius girtumo akinius, sužinojo apie dviračių ženklinimą, išbandė policijos techniką. Antroje dalyje lankytojų laukė įvairios viktorinos, varžybos. Aktyviausieji buvo apdovanoti prizais. Kiek vėliau pareigūnai atsakinėjo į smalsuolių klausimus, o taip pat nepraleido progos susirinkusiems priminti apie saugų bei atsakingą piliečių elgesį.
Tiek iniciatyvos organizatoriai, tiek programos dalyviai mėgavosi proga pabendrauti neįpareigojančioje erdvėje, sužinoti daugiau apie pareigūnų kasdienybę. Visą renginį lydėjo geros emocijos ir didžiulis lankytojų susidomėjimas. O pusdienį trukusią programą vainikavo renginio svečių ir pareigūnų fotosesija.
Šios gražios iniciatyvos organizatoriai – Palangos vasaros parkas – džiaugėsi susirinkusiųjų gausa ir gera proga piliečiams ne tik susipažinti su nematomu pareigūnų darbu, žinoti ką nors naujo, bet ir atnaujinti turimas žinias.

Nustatytas nepotizmo – giminaičių įdarbinimo – lygis savivaldybių administracijose
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumo (įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalis nuo visų darbuotojų) rodiklius.
Analizės metu buvo nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ir svainystės ryšiais. Tačiau pastebėta, kad galimo nepotizmo intensyvumo rizika nėra tolygi skirtingų savivaldybių administracijose.
Gegužės 31 d. atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausia nepotizmo intensyvumo rizika egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausia nepotizmo intensyvumo rizika nustatyta Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.).
„Giminystės ryšiai institucijose savaime nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas egzistuoja, tuo didesnė tikimybė, kad gali būti bandoma naudotis einamomis pareigomis, proteguoti ir siekti naudos savo šeimos nariams bei giminaičiams. Nepotizmo kontrolei turėtų būti skiriamas pakankamas dėmesys, nes nuo to priklauso priimamų sprendimų objektyvumas ir skaidrumas, visuomenės pasitikėjimas vietos valdžios institucijomis“, – sako STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.
Analizuojant savivaldybių administracijose dirbančių giminaičių skaičiaus pokytį per pastaruosius 3 mėnesius, nustatyta, kad giminystės ir svainystės ryšiais susijusių darbuotojų skaičius didėjo proporcingai augančiam darbuotojų skaičiui. Per vieną metų ketvirtį savivaldybių administracijų darbuotojų skaičiui išaugus 3 proc., nepotizmo intensyvumo rizika taip pat padidėjo 3 proc. Per tirtą laikotarpį savivaldybių administracijų darbuotojų skaičius išaugo nuo 12 878 iki 13 299, t. y., 421 asmeniu. Taip pat, giminystės ir svainystės ryšiais susijusių ir dirbančių asmenų skaičius padaugėjo 74. Analizės atlikimo metu Lietuvos savivaldybių administracijose iš viso dirbo 2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai.
Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo rizikos pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumo rizika augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmo rizika išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybės administracijoje giminystės ir/ar svainystės ryšiais susijusių ir dirbančių asmenų skaičius padidėjo 22. Nepotizmo rizikos ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. giminystės ir/ar svainystės ryšiais susijusių ir dirbančių asmenų skaičius sumažėjo 14.

STT inf.

Vaikai spalvins marškinėlius
Šiandien, birželio 22 dieną ir liepos 13 dieną Palangoje, žolynėlyje šalia Vaikų parko vaikai kviečiami nuspalvinti marškinėlius su specialiais tekstilei skirtais dažais, markeriais. Renginiai prasidės 16 val. ir tęsis iki 19 val. Renginiai yra nemokami. Jį organizuoja būsimų ir esamų mamyčių ir tėvelių asociacija „Gandras“, Palangos miesto socialinių paslaugų centras. Renginį remia Palangos miesto savivaldybė.

Gerins Baltijos jūros vandens kokybę
Palangos miesto savivaldybė kartu su užsienio partneriais dalyvauja projekte, kuriuo siekiama žaliosiomis biotechnologijomis užtikrinti Baltijos jūros švarą, bei, įsigijus reikiamą įrangą, pagerinti Palangos paplūdimių kokybę.
„RBR-Reviving Baltic Resilience (Atkurk Baltijos atsparumą) – tai Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo programos projektas, truksiantis trejus metus, startavo pernai metų liepą. Projekte dalyvauja solidūs partneriai – devynių dalyvių konsorciumas. Pagrindinis projekto partneris – Gdansko technologijos universitetas (Lenkija). Kiti partneriai: Palangos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos universitetas, Båstado savivaldybė (Švedija), Linnaeus universitetas (Švedija), Pietų pramonės plėtros centras (Industrial Development Center South, Švedija), Pomeranian Special Economic Zone Ltd. (Lenkija), NSR (Švedija), KSSR (Švedija).

Pasveikink jūrą Palangoje
Liepos 28-29 dienomis Palangos miesto savivaldybė trečią kartą inicijuoja socialinę akciją „Pasveikink jūrą Palangoje“. Ši akcija organizuojama prisidedant prie Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“, kurios pagrindinis tikslas – telkti visuomenę – NVO, bendruomenes, savivaldybes, socialiai atsakingo verslo įmones, žiniasklaidos kanalus ir žinomus žmones – bendromis pastangomis keisti Lietuvą.
Nori prisidėti prie šio kilnaus projekto ir iš arti matyti tas nuostabos ir džiaugsmo kupinas akis ir visą diena neblėstančias šypsenas jų veiduose? Prisijunk prie savanorių komandos! Anketa čia: https://goo.gl/k8Gikp

Rinkliava už automobilių stovėjimą
Palangoje rinkliava už automobilių stovėjimą mokamose zonose renkama kiekvieną dieną visą parą nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d. Šiuo periodu atsiskaityti už parkavimą galite grynaisiais pinigais parkomate, uniPark išmaniąja programėle arba trumpąja SMS žinute.

Palangos gatvės stilius: dominuoja plėšyti džinsai
Kaip ir kiekvieną vasarą, taip ir šiemet Palangos gatves užplūdo šimtai turistų, atvykusių iš užsienio bei atokiausių Lietuvos kampelių. Saulės išsiilgę poilsiautojai laiką leidžia prie jūros, o užsimanę daugiau pramogų, apsilanko ir kurorto gatvėse. Ne išimtis – ir pagrindine dažnai tituluojama Palangos J. Basanavičiaus gatvė. Čia susirinkusieji skanauja lauko kavinėse, mėgaujasi gatvės muzika bei demonstruoja vasarišką stilių. Tiesa, šį kartą tarp kurorto svečių dominavo ne tokios ryškios spalvos. Atvėsęs oras poilsiautojus paskatino rinktis patogius, sportinio stiliaus drabužius. Be to, daugelis poilsiautojų sukneles ir šortus nutarė iškeisti į džinsus. Pastebėta, kad dominuoja plėšyti džinsai, rašo lrytas.lt

Ypatingoji L. Brežnevo vila Palangoje: ją itin mėgo A. Brazauskas ir A. Sabonis
Tarp sienų, kurios galėtų papasakoti daugiau nei mokykliniai vadovėliai, dabar gali pagyventi bet kas – sovietinei valdžiai, o dabar Lietuvos valstybei priklausanti prezidentinė vila Palangoje jau septynerius metus nuomojama privačiai kompanijai ir veikia kaip viešbutis, kuriame gali apsistoti bet kas. O pamatyti čia išties yra ką: lyg muziejaus koridoriais po milžiniškas patalpas, esančias beveik ant jūros kranto, vedžiojęs vilos „Auska“ direktorius Gintaras Pociūnas papasakojo, kodėl čia apsistoti taip mėgo aukščiausi vadovai, o dabar vilai neatsispiria Lietuvos krepšininkai bei pasiturintys poilsiautojai. Dabar viloje apsistoti gali bet kas, tereikia tik susimokėti. Tačiau sovietiniais laikais vila buvo tik aukščiausių SSRS vadovų poilsio vieta. Pastatas buvo įrengtas maždaug 1973 metais ir buvo tiesiogiai valdomas iš Maskvos. Tarp sienų, kurios galėtų papasakoti tikriausiai daugiau nei mokykliniai vadovėliai, dabar gali pagyventi bet kas. „Jis buvo Komunistų partijos centrinio komiteto kompetencijoje. Jis vadovavo visam grafikui, pagal kurį tų laikų aukščiausi vadovai važiuodavo čia ilsėtis. Jie atvažiuodavo čia ne todėl, kad tuo metu viešėjo Lietuvoje, o tik pagal Maksvoje reguliuojamą laiką“, – vilos atsiradimo istoriją aiškino G. Pociūnas. Visus tuos metus, iki pat Lietuvos nepriklausomybės, vila veikė uždaru režimu, kuris, anot dabartinio direktoriaus, yra šiek tiek mistifikuotas. Iki šiol yra svarstoma, ar čia iš tiesų viešėjo ir pats Sovietų Sąjungos generalinis sekretorius L. Brežnevas, kurio įsaku ir buvo pastatyta vila. „Mano manymu, visos tokios kalbos yra tapusios legendomis, nes tai yra absoliučiai nepatikrinami dalykai. Tų laikų vadovų atostogų grafikas buvo valstybinė paslaptis. Ir jeigu, pavyzdžiui, L. Brežnevas pranešė, kad buvo šioje viloje, tai dar nieko nereiškia, nes galbūt tai tebuvo paskleista žinia saugumo sumetimais, o jis atostogavo kažkur kitur“, – svarstė G. Pociūnas.
Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, vila tapo valstybės nuosavybe, ją valdė valstybinė įmonė „Baltija“. Čia vykdavo įvairūs aukščiausio lygio susitikimai, posėdžiai, poilsio dienomis apsistodavo šalies prezidentai. „Vėliau, kai valstybė vilos nebeišlaikė ar jai tiesiog neapsimokėjo, ji vilą išnuomojo ir ji tapo prieinama visiems – susimoki pinigus ir nakvoji. Kai mes ją perėmėme, daugiausiai darbo ir įdėjome į viešinimą, reikėjo pranešti, kad ši vieta nebėra uždara, čia gali atvykti bet kas“, – sakė vadovas.
Kaip pasakojo G. Pociūnas, šią vietą ypatingai mylėjo prezidentas A. Brazauskas, jis čia atvykdavo ne tik ilsėtis, bet ir dirbti. „L. Brežnevo vilos pavadinimas jau blėsta, nes dabar šiuolaikiniai žmonės jo nebežino, tiksliau net būtų sakyti, kad tai buvo A. Brazausko vila, nes jį Lietuvoje žino visi. Jis tikrai nuoširdžiai mylėjo vilą, buvo labai prie jos prisirišęs, leisdavo čia daug laiko“, – teigė direktorius.
Pasak jo, viloje iki šiol dirba keli žmonės, kurie čia dirbo ir prezidento vadovavimo laikais: „Jie mini A. Brazauską tik geru žodžiu, nes jis buvo korektiškas ir pagarbos vertas vadovas, kad ir ką