Praėjusį savaitgalį Šilų-Girėnų miške Rietavo rajone buvo pagerbti žuvę partizanai ir pašventintas bunkeris, šiame minėjime dalyvavo ir Palangos atstovai – keletas Palangos 6-osios kuopos jūros šaulių ir tremtinių.
Tremtį patyrusios moterys buvo apsirengusios tautiniais drabužiais, tarp didžiulio būrio kariškių ir civilių jos atrodė labai įspūdingai. Palangiškės tremtinės buvo vienintelės taip pasidabinusios, todėl jos išsiskyrė iš minios. Taip gražiai atstovavo savo miestui Palangai.
Popiet visi buvo pakviesti į šv. Mišias, kurias aukojo ir įžanginį žodį tarė vyskupas Jonas Kauneckas. Po šv. Mišių buvo pašventintas bunkeris. Mišiose dalyvavo keturi kunigai.
Minėjime dalyvavo daug žmonių iš įvairių Lietuvos vietovių, kariškių, Seimo narių, taip pat politinių kalinių, tremtinių pirmininkas Jonas Rutkauskas, įteikęs padėkos raštus padėjusiems finansiškai ir savo triūsu atstatyti šį mūsų tautai labai reikalingą bunkerį, priminsiantį ateinančiai kartai tuos tautos didvyrius, kovotojus už mūsų laisvę ir žuvusius nelygioje kovoje su okupantais.
Kova nebuvo beprasmiška, tą būtina įamžinti. Lietuvių tauta išliko, išliko ir lietuvių tikėjimas, kalba, tradicijos, už tai būtina dėkoti laisvės kovotojams, kurie kovojo dešimt metų, žuvo daugiau kaip 20 tūkstančių jaunų žmonių, užaugusių prieškarinėje Lietuvoje, tokioje aplinkoje, kur buvo įskiepyta didžiulė meilė tėvynei, savo žmonėms, tautai.
Minėjimo metu kalbas sakė Rietavo ir Šilalės merai, koncertavo moterų choras iš Plungės, vaikai iš Rietavo ir dar daug kitų, savo eiles deklamavo palangiškė Agota Vaitkuvienė. Vėliau minėjimo dalyviai buvo vaišinami kareiviška koše.
1944 metais okupavus sovietams Lietuvą, Šalnos tėvūnijos partizanai Šilų-Girėnų miške įsirengė žeminę, kuri ilgus metus juos glaudė Jono Kantros-Rūtenio, Lukšto būrio partizanus. Junginį sudarė du būriai, vadovavo Algirdas Liatukas-Vasaris. Rūteniui žuvus, Lukšto būriui vadovavo Simonas Budreckis-Algirdas.
1952 metų vasario 16-ąją partizanai susitiko minimoje žeminėje. Nors ryšininkų, aplinkinių gyventojų saugomi, bet paskutiniuoju metu suaktyvėjus agentams, partizanai ruošėsi apleisti žeminę. Nespėjo, nes vasario 18-ąją agentas „Pušis“ atvedė čekistus. Apsupti partizanai gynėsi, stengėsi prasiveržti. Iš buvusių 13 kovotojų žuvo Konstancija Žilienė-Juodakė, Juozas Matutis-Laimutis, Juozas Vitkus-Aidas, Alfonsas Pūdžemis-Arimantas. A. Liatukas-Vasaris buvo sunkiai sužeistas. Draugai norėjo jį nešti, bet Algirdas įsakė jiems trauktis, o pats susisprogdino. Pranas Kromelys-Šilas buvo sunkiai sužeistas ir mirė po kelių dienų. K. Žilienė-Juodakė buvo nėščia. Taigi, Šilų-Girėnų mūšyje užgeso 7 gyvybės.
Šilų-Girėnų žeminė pirmą kartą restauruota 1996 metais, 2007 metais žeminę dar kartą šiek tiek sutvirtino partizanų Poškų sūnus Vincas Jurgaitis – Laukuvos gimnazijos direktorius. 2013 metais, įlūžus žeminės stogui, ji buvo iš pagrindų restauruota, sutvirtinta, pastatytas naujas kryžius. 2017 m. balandžio mėnesį žeminė buvo piktavališkai sudeginta, šiemet ji ir naujai atstatyta.
Petras NEVERAUSKAS
Palangos jūros šaulių 6-osios kuopos būrio vadas, tremtinys
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.