Palangos stabilumas ir pasiekimai įvertinti 11-ta vieta tarp 60-ies savivaldybių

Septintus metus savaitraščio „Veidas“ sudaromose savivaldybių reitingų lentelėse Palanga pastaruosius metus užima stabiliai aukštą vietą – pernai tarp 60 Lietuvos savivaldybių buvo 9-ta, ir nors šiemet smuktelėjo dviem pozicijomis žemiau – į 11-tą vietą, reitingo balų šiais metais surinko net daugiau nei pernai. Aukšto įvertinimo Palanga sulaukė neužsakius straipsnių žiniasklaidoje apie gerokai pastaraisiais metais pasikeitusį kurorto veidą – užpernai Palanga buvo 31-a, 2010-aisiais – 7-ta, 2009-aisiais – 28-ta. Kad jau antri metai iš eilės „sukamės“ apie pirmąjį dešimtuką, rodo, kad miestas laikosi stabiliai, o jo pasiekimai pastebimi ir Vilniuje.

Dvidešimt penki
parametrai
Iš viso maksimaliai savivaldybės galėjo surinkti 200 taškų, perskaičiuotų balais.
Daugiausiai šiais metais – 148,8 balo – surinko Vilniaus miestas, ir pernai bei užpernai karaliavęs reitingo viršūnėje. Treti metai iš eilės nesikeičia ir Neringos pozicija. Surinkusi 131,31 balo ji išlieka antrojoje reitingo lentelės vietoje. Iš trečiosios vietos pernai į ją pakilusią Klaipėdą, šiemet surinkusią 117,9 balo, išstūmė 120,35 balus surinkęs Kaunas, pernai buvęs ketvirtojoje vietoje.
Palanga šiais metais surinko 96,57 balo iš 200 galimų. Tai – daugiau nei pernai, kai Palangai buvo atitekę 90,3 balo. Tiek surinkęs Panevėžys šiais metais – 16 vietoje. Tačiau Palanga į priekį praleido pernai žemesnėse pozicijose buvusias Elektrėnų ir Vilniaus rajono savivaldybes.
Į žemiausias reitingo pozicijas šiemet nukrito Anykščiai (57,38 balo, 60 vieta), Kelmė (60,33 balo 59 vieta) ir Zarasai (61,44 balo, 58 vieta). Pernai lentelės apačioje buvo Akmenė, Zarasai ir Anykščiai.
Savivaldybių reitingas sudaromas naudojantis pačių savivaldybių, Lietuvos statistikos departamento, Darbo biržos, Finansų, Švietimo ir mokslo, Sveikatos ministerijų, Nacionalinės mokėjimų agentūros, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos bei kitų šaltinių duomenimis.
Taškai skiriami už gyventojų skaičiaus pokyčio, bedarbių dalies nuo darbingo amžiaus gyventojų, pastatytų naujų namų, butų, tiesioginio užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, skaičiaus ir kitus kriterijus.
Pernai į reitingą, be jau tradicinių kriterijų, buvo įtraukti šeši nauji rodikliai: gyventojų vidutinis darbo užmokestis, gaunančių nemokamą maitinimą, socialinės rizikos šeimų, socialinių pašalpų gavėjų, šildymo kompensacijų gavėjų, pensininkų skaičius bei emigrantų nuošimčio iš kiekvienos savivaldybės per pastaruosius metus rodiklis.
„Toks rezultatas – miestui labai neblogas, ypač džiugina stabilus įvertinimas ir pernai, ir šiemet. Manau, kad „liūto dalį“ nuopelnų dėl to reikėtų šiemet atiduoti kurorto kultūros darbuotojams, kuriems teko didelė misija tinkamai suorganizuoti „Palanga – 2013-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinė“ renginius“, – „Palangos tiltui“ sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Mažiausiai neturinčių darbo
Kaip pasikeitė Palanga palyginti su praėjusiais metais?
Sprendžiant iš „Veide“ pateikiamos statistikos, ji vėl sumažėjo. Ir ženkliai. Dabar mūsų mieste yra 15 tūkst. 353 gyventojai, pernai jų buvo 17 tūkst., užpernai buvo 17 tūkst. 234. Skaičiuojant procentais, per vienerius metus gyventojų mūsų mieste sumažėjo 9,3 proc. Mažiausi gyventojų skaičiaus pokyčiai Vilniaus rajone (- 1,3 proc.) ir pačioje sostinėje (- 2,7 proc.), daugiausiai gyventojų neteko Neringa – net 30, 8 proc.
Sumažėjo kurorte bedarbių: šiemet jų yra 5,1 proc., pernai buvo 5,7 proc., užpernai 6 proc. darbingo amžiaus palangiškių neturėjo darbo. Beje, galime didžiuotis – Palangoje pats mažiausias nedarbingumo lygis iš visų Lietuvos savivaldybių. Tuo tarpu Alytaus rajone bedarbiai sudaro 17,9 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų, Lazdijuose – 16,9, Kalvarijoje – 16,7 proc.

Pigo šildymas
Jeigu pažiūrėsime į bene skaudžiausias palangiškių piniginei eilutes, skirtingai nei pernai, galime kiek lengviau atsikvėpti. Šalto vandens kaina treti metai nesikečia – už kubinį metrą vandens Palangos gyventojai moka po 7,76 Lt. Ir nors labiausiai dūsaujame dėl šilumos kainų, jos, palyginti su nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. galiojusiomis, sumažėjo: jeigu už vieną kilovatvalandę teikiamos centralizuotos šilumos mokėjome 32,02 ct, dabar šioje grafoje įrašytas skaičius – 28,97 ct. Tai net mažiau negu 2011-aisiais, kai už vieną kilovatvalandę teikiamos centralizuotos šilumos mokėjome 30,1 ct. Jeigu šiuos skaičius palyginsime su kitų savivaldybių eilutėse įrašytaisiais, matysime, jog už šilumą daugiau nei mes moka keturiolikos savivaldybių gyventojai. Pernai tokių buvo trylika, o užpernai mes kartu su Telšiais dalijomės 9-10 vietas tarp brangiausiai besišildančiųjų. „Antirekordas“ priklauso antroje savivaldybių reitingų pozicijoje įsitvirtinusiai Neringai – ten kilovatvalandė „šilumos“ kainuoja net 39,24 ct. Brangiausias Neringoje ir vanduo – kaip ir pernai, neringiškiai už kubinį metrą šalto vandens moka 11,07 Lt.
Pigiausias šildymas, kaip ir pernai, Molėtuose – 18,27 ct už kilovatvalandę. Bet pernai molėtiškiai mokėjo dar mažiau – 17,16 ct. O už šaltą vandenį mažiausiai, kaip ir pernai bei užpernai – 4,14 Lt, – moka Šalčininkų raj. gyventojai.

Palanga senstelėjo
Peržvelkime, kaip Palanga atrodo atsižvelgiant į pernai įvestus naujus kriterijus.
Iš mūsų kurorto į kitus Lietuvos miestus arba užsienį išvyko 0,6 proc. gyventojų, kai pernai šis rodiklis siekė 4,2 proc. Mažiausias išvykusiųjų procentas – 0,3 – užfiksuotas Alytaus bei Rokiškio rajonuose, didžiausias – 3,1 – Visagine. Pernai didžiausias išvykstančiųjų procentas – 5,3 – užfiksuotas paskutinėje reitingų lentelės vietoje buvusiame Akmenės raj. Daugiausiai „migrantų“ sulaukė Neringa – 2,4 proc.
Per praėjusius metus Palanga ne tik sumažėjo, bet ir „senstelėjo“ – pernai tūkstančiui gyventojų mūsų mieste skaičiuota 231,3 pensinio amžiaus žmonių, šiemet – 253,4. Daugiausiai pensinio amžiaus gyventojų – 307,4 – tenka Ignalinos rajonui, mažiausiai – 173 – Ignalinos rajonui.
Gaunančių nemokamą maitinimą vaikų Palangoje (visi tolesni skaičiai pateikiami tūkstančiui gyventojų) per metus sumažėjo nuo 178,4 iki 167,3. Mažiausiai tokių vaikų, kaip ir pernai, yra Neringoje – 73,  tuo tarpu Šalčininkų rajone – 499,5 (pernai – 441,2).
Socialinių pašalpų gavėjų Palangoje sumažėjo – pernai buvo 49, šiemet – 47,7. Neringoje šis rodiklis siekia 16,3, o Kelmės rajone – net 147,3.  
Vidutinis darbo užmokestis Palangoje, „Veido“ duomenimis, išaugo: pernai buvęs 1 tūkst. 757 Lt. šiemet pasiekė 1 tūkst. 945 Lt. Tuo tarpu mažiausias vidutinis darbo užmokestis šiais metais buvo Pagėgių rajone – 1 tūkst. 393 Lt (pernai – Šalčininkų rajone – 1 tūkst. 253 Lt), didžiausias, kaip ir pernai – Neringoje, nuo pernykščių 2 tūkst. 446 Lt pakilęs iki 2 tūkst. 926 Lt.