Palangos ubagystė Vilniaus nesujaudino

„Nuolat bendradarbiaujama su Lietuvos nacionaline filharmonija rengiant Vasaros estrados rekonstrukcijos techninį projektą“. Tai – eilutė iš balandžio pabaigoje miesto Tarybos posėdyje paskelbtos Palangos mero Vytauto Stalmoko praėjusių metų ataskaitos.

„Nutraukus Vasaros estrados projekto finansavimą, Ūkio ministerija ir Nacionalinė filharmonija nebemato šio projekto perspektyvų ir neprieštarautų Vasaros estrados pastatą atiduoti Palangai. Tam pritaria ir ministro pirmininko kancleris. Suderinus su Kultūros ministerija, miesto Tarybai reikės apsispręsti dėl pastato perėmimo“. Tai – Savivaldybės pranešimas apie gegužės 6 dieną Vilniuje įvykusį Palangos mero ir Nacionalinės filharmonijos generalinės direktorės Rūtos Prusevičienės susitikimą.

Simboliška, kad kurorto vadovo viešai paskelbtas melas išaiškėjo praėjus vos savaitei po jo ataskaitos paskelbimo visuomenei.

Apie kokį rekonstrukcijos techninio projekto rengimą kalbėjo meras, jei filharmonijos parengta paraiška dėl techninio projekto finansavimo Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) buvo teikta du kartus, ir abu kartus ji buvo atmesta?

Apie kokį nuolatinį bendradarbiavimą su filharmonija melavo meras, jei Vasaros estrados rekonstrukcijos techninis projektas net nebuvo pradėtas rengti. Kyla klausimas, ar apskritai Savivaldybėje buvo domimasi šiuo projektu, jei dar šiemet, prieš porą mėnesių, apie estrados rekonstrukcijos eigą paklausti miesto vadovai linksėjo galvomis, kad viskas esą tvarkoje, veiksmas vyksta.

Pati filharmonijos vadovė pripažino, kad jei Palangos meras aktyviau būtų spaudęs Lietuvos vyriausybę, bent jau vasaros estrados pastato rekonstrukcijos techniniam projektui būtų atsiradę lėšų. Techninis projektas ir senojo pastato nugriovimo darbai 2008 metais buvo įvertinti 2,3 mln. litų. Pusė šių lėšų iš Lietuvai skiriamo Europos Sąjungos aruodo turėjo skirti LVPA. Kitą pusę turėjo duoti Kultūros ministerija.

Nors dar šiemet buvo atlikta apklausa ir išsiaiškinta, kad techninį projektą rangovai atliktų už 0,5-1,7 mln. litų, koofinansavimui reikalinga pusė šios sumos dalis Kultūros ir Ūkio ministrų buvo negailestingai nubraukta. Filharmonijos paraišką atmetusios LVPA oficialus atsakymas – šis objektas nepateko į kultūrinio turizmo prioritetinių projektų sąrašą. Tačiau reali atmetimo priežastis – Kultūros ministerija atsisakė prisidėti prie estrados rekonstrukcijos techninio projekto.

Filharmonijos generalinė direktorė pripažįsta – rekonstrukcijos „prastūmimui“ trūko lobizmo. Paprasčiau tariant, šiam projektui pritrūko įtakingų užtarėjų. Kol estrados reikalais dar rūpinosi Seimo narys Raimundas Palaitis, iš valstybės biudžeto buvo skirta 411 tūkst. litų, už kuriuos per 2007-2009 metus buvo atlikta senosios vasaros estrados vietoje žadėtos statyti daugiafunkcinės koncertų ir kongresų salės galimybių studija, buvo atlikti matavimo darbai, parengta paraiška Lietuvos verslo paramos agentūrai.

Tapęs Vidaus reikalų ministru, R.Palaitis nuo vasaros estrados reikalų nutolo. Jo įdirbio naujasis Palangos atstovas Seime Pranas Žeimys nepratęsė. „Kalbėjau su P.Žeimiu šiuo klausimu, tačiau nebuvo jokio rezultato“, - teigė R.Prusevičienė.

Tai girdint, norisi sušukti – kur tada buvo „nuolatinis mero bendradarbiavimas“ dėl vasaros estrados rekonstrukcijos reikalų? Tuomet V.Stalmokui reikėjo Vilniuje įrodinėti modernios koncertų salės būtinybę Palangoje. Kas šalies valdžioje būtų išdrįsęs paprieštarauti modernios koncertų estrados prioritetu didžiausiame šalies kurorte, į kurį gastroliuoti atvykęs prestižinis šalies teatras spektaklius rodo mokyklos aktų salėje? Kuriame žiemą nėra nė vienos (!) padorios koncertų salės?

Dėl šio projekto miesto meras turėjo išnaudoti visas savo pažintis Lietuvos valdžioje, panaudoti valdančiojoje koalicijoje esančios liberalcentristų partijos frakcijos Seime įtaką. Spausti kultūros ir ūkio ministrus, kad pradžioje būtų prisidėta bent prie techninio projekto finansavimo. Pagaliau, finansuoti pusę techniniam projektui reikalingų lėšų galėjo apsiimti pati Palangos savivaldybė.

Manau, kad visi Palangos gyventojai sutiktų, jog tokiam tikslui savivaldybei skolintis milijoną litų būtų verta. Vėliau, atsigavus Lietuvos ekonomikai, būtų galima kalbėti ir apie pačią naujos estrados statybą, kuri šiadien kainuotų apie 30 mln. litų.

Vietoj šių vilčių vasaros estrados atgimimui padėtas taškas. LVPA paraišką dėl estrados techninio projekto ne atidėjo, o atmetė, kaip nebūtiną, nereikalingą. Nežinia, kokie savivaldybės šansai bus ateityje. Palangai pasiimti šį pastatą, be jokios abejonės, reikia. Kitaip atiteks jis Turto fondui, bus parduotas ir kažkada vietoj estrados atsiras koks viešbutis ar prekybos centras.

Tačiau ne ką geresnis likimas estrados pastato laukia ir jį perėmus kurorto Savivaldybei. Kaip mes mokame rūpintis turimais pastatais – išgarsėjome ne tik Lietuvoje. Neremontuojama dabar jau aptriušusi vasaros estrada greitai pasieks perimtų gydyklų lygį.

Prieiti prie ES pinigų taip pat nemokame. Palangoje iki šiol neatsirado nė vieno visuomeninio objekto, kuris būtų rekonstruotas ar pastatytas pagal Savivaldybės iniciatyva paruoštą paraišką.

Tačiau imti estradą reikia. Gal sulauksime kitos miesto valdžios, geresnių laikų.