Palangos vandentiekiui – jau 105 metai

Šie metai Palangai dosnūs istorinių įvykių sukaktimis – nuo „Laiminančio Kristaus“ atstatymo 20-mečio iki Palangos vardo paminėjimo istoriniuose dokumentuose 760-ties metų. Negana to, kaip liaudyje sakoma, „Dievas davė ir dar drėbtelėjo“, Palangai atiteko didi garbė ir didis įpareigojimas pabūti dar ir Kultūros sostine.
2013-ji metai atmintini ir Palangos vandentiekininkams. Prieš 105 metus Tiškevičių bulvare  atsirado tuomet dar techninė naujovė – artezinis gręžinys, „girdęs“ miestiečius ir kurorto svečius penkiasdešimt ketverius metus – iki 1962-jų.Tai buvo centralinio vandens tiekimo „naujagimis“, tai buvo trečiasis vandentiekis Lietuvos istorijoje (po Vilniaus ir Klaipėdos).
Prieš 70 metų, 1953 metų kovo 1 dieną, buvo įsteigta ūkiskaitinė gamybinė įmonė „Palangos vandentiekis“, tiesa, ji gyvavo viso labo tik ketverius metus.
Palangos vandentiekis vystėsi ir augo. Pačioje pradžioje miestiečiai vandenį iš fontonuojančio gręžinio nešėsi kibirais, vėliau jis pats iki vartotojų pradėjo atitekėti vamzdžiais. Vartotojus pradėjo netenkinti vandens kokybė – per daug geležies, per daug mangano, per daug fluoro. Tobulinant technologijas, investuojant lėšas, praėjus šimtmečiui Palanga gauna Europos vandens kokybės standartus atitinkantį geriamąjį vandenį.
Šiais jubiliejiniais metais norėčiau pristatyti Palangos bendruomenei pirmuosius vandentiekininkus, daugelis jų – jau Anapus, tačiau aš juos pažinojau, su jais kartu dirbau ir kol dar esu, šiais prisiminimais atiduodu skolą jiems.
Norėčiau rubrikoje „Vandentiekio žmonės“ pateikti pirmųjų darbuotojų tam tikrus gyvenimo faktus, atvejus, charakteristikas.