Paplūdimio verslininkai: prekybos alkoholiu griežtintojai mus taikiniu pasirinko klaidingai

Diana JOMANTAITĖ

Alkoholį renginiuose, kuriems bus išduotas leidimas prekiauti alkoholiu, bus galima šliurpti tik specialiai tam įrengtuose užtvaruose, kuriuos liaudis jau taikliai praminė „gardais“? Net alų parduos ne jaunesniems nei dvidešimtmečiams? Tai – tik keletas įstatyminių pasiūlymų, kuriems, kad įsigaliotų, tereikia vienintelio balsavimo Seime. Bet kuriuo atveju, akivaizdu, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos itin palies Palangos verslininkus. Jie pataisose įžvelgia ne alkoholizmo prevenciją, bet verslo žlugdymą. Kai kurių verslininkų įsitikinimų, problemos pradedamos spręsti ne nuo to galo.

Ypač didelį nerimą keliančios pataisos
Ypač pajūrio verslininkams nerimą kelia Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios numato sumažinti skaičiųvietų, kuriose būtų leidžiama prekyba alkoholiniais gėrimais. Iš jų sąrašo siūloma išbraukti paviljonus (iš konstrukcijų surenkamus ir pamatų neturinčius statinius), nestacionarias mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas (jos neregistruojamos registre). Siūloma, kad ši nuostata įsigaliotų nuo 2020 metų. Išvada: pritarus tokiems siūlymams, nebeliktų dalies dabartinių lauko kavinių, todėl ši pataisos dalis tokia aktuali Palangos verslininkams.

Siūlo atlikti apklausas
„Siūlymą drausti prekiauti alkoholiu vertinu neigiamai. Tačiau tai niekam neįdomu. Uždrausdami alkoholizmo Lietuvoje nesumažinsime. Ar yra kokie nors statistiniai duomenys, kuris mūsų šalies visuomenės sluoksnis alkoholio suvartoja daugiausiai? Galiu pasakyti taip: visų pirma, barų paslaugos yra skirtos turtingesniam klientui, ne mažai uždirbančiai klasei. Jei varguomenei uždraudė pirkti bambalius, vidurinei klasei tegul uždraudžia barus ir kad jau visai sąžininga būtų, siūlau trečią žingsnį: uždrauskim gėrimus, kurių kaina prasideda nuo 100 eurų. Jei draudžiam, tai visiems, elitui taip pat“, – įstatymo pataisas ironizavo palangiškis verslininkas Artūras Timukas.
Pasak jo, žiniasklaidoje formuojama tendencinga nuomonė, kuri tikrojo visuomenės požiūrio į priemones alkoholio suvartojimui šalyje mažinti neatitinka.
„Ar kas nors atliko rimtas apklausas, ko žmonės nori iš to įstatymo? Rodo per televiziją apklausiamuosius – pensininkus, kurie į barus nevaikšto, darbininkus, kurie pigų alų ne bare ir parduotuvėje perka. Jei klaustų pasiturinčio žmogaus, jis pasakytų, kad nestacionariuose baruose drausti alkoholio nereikia. Ne nuo ten pradedame“, – kalbėjo A. Timukas.
Turintis ilgametę paplūdimio barų verslo patirtį verslininkas pasakojo pastebintis tris atostogaujančius sluoksnius. Pirmasis, pats turtingiausias, į paplūdimio barus vaikšto mažai. Vidurinis, pasiturintis sluoksnis, gali sau leisti ateiti į barą ir nusipirkti tikrai nepigaus alaus bokalą. Trečiasis sluoksnis, kaip įvardija A. Timukas, darbininkų, į barus prie jūros nevaikšto visai. Tačiau šio sluoksnio žmonės, verslininko nuomone, geria daugiausiai. Todėl draudimas prekiauti alkoholiu paplūdimio kavinėse yra nelogiškas.

Alkoholį atsigabena maišais
„Mažiau pasiturintys poilsiautojai į paplūdimį atsineša alkoholio, pirkto prekybos centruose. Reikia pamatyti, kokiais maišais. Ryte, kai tvarkomas paplūdimys, išvežami didžiuliai kiekiai butelių nuo alkoholio. Taigi, draudimas prekiauti alkoholiu lauko kavinėse, vargu, ar ką išspręs. Neturtingieji kaip gėrė, taip gers. Tie, kurie ėjo pas mus į barus nusipirkti alkoholio, pirks jį prekybos centruose. Štai ir viskas“, – įsitikinęs A. Timukas.
Anot verslininko, labai sunku pasakyti, kas išgydys Lietuvos visuomenę nuo per didelio alkoholio vartojimo. Jei draudimai duotų naudą, būtų galima paaukoti daug ką.
„Jeigu draudimas prekiauti lauko kavinėse duos vaisių – puiku, sutinku. Velniai nematė to verslo. Bet tie, kurie iš tiesų išmano šiuos reikalus, sako, kad nesuveiks. Kas gėrė, gers, o pakenkta bus ekonomikai, verslui. Ar bus iš to naudos?“ – retoriškai klausė A. Timukas.
Jam antrino ir Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, paplūdimyje šiais metais vieną paviljoną turėsiantis palangiškis Julius Tomas Žulkus.
Politiko ir verslininko nuomone, lazda turi du galus, todėl valdžios siūlymo drausti prekiauti alkoholiu lauko kavinėse vienareikšmiškai vertinti negalima.
„Jei vieną bausi, kažko pasieksi, bet kažkas liks nepatenkintas. Nemažai daliai žmonių siūlymas drausti prekiauti alkoholiu lauko kavinėse atrodo priimtinas. Bet tikrai yra nemaža dalis, kurie tokio draudimo nenori. Šio įstatymo pataisos yra labai sudėtingi dalykai. Pirmiausiai reikia tikslus išsikelti. Jei norime uždrausti lauko kavines, mažinti alkoholio prieinamumo vietų, tada taip, šiuo draudimu rezultatą pasieksime. Tačiau ar tai sumažins alkoholio suvartojimą šalyje? Gal kažkiek, bet nedaug“, – neabejoja J. T. Žulkus.

Kaltos ne lauko kavinės
J. T. Žulkus lauko kavinių verslą paplūdimyje pradėjo vienas pirmųjų Palangoje. Šiame versle J. T. Žulkus sukasi jau nuo 1999 metų. Todėl, kaip pats sako, turi pakankamai patirties pastebėti, jog alkoholizmo problemos ateina ne iš tokių lauko kavinių.
„Blogas pavyzdys buvo tuomet, kai prieš kokius šešerius metus į mūsų paplūdimį „atėjo“ naktiniai klubai. Tuomet pajūryje pradėjo dėtis negražūs dalykai ir susiformavo neigiamas požiūris į visas lauko kavines. Dėl naktinių klubų tikrai buvo daug girtų žmonių ir paplūdimys nebebuvo saugus. Netrūko triukšmo, muštynių. Taryba apribojo tokių klubų darbo laiką“, – prisiminė J. T. Žulkus.
Jo siūlymu, ir dabar lauko kavinėse būtų galima riboti alkoholio pardavimo laiką, o ne visai uždrausti jį prekiauti.
„Dieną į lauko kavines juk niekas nepuola ir negeria. Konkurencija tarp lauko kavinių yra didelė. Ir kainos nemažos – atvežimo sąnaudos, kiti dalykai kelia paplūdimyje parduodamo alaus kainą. Todėl ne kiekvienas tą alkoholį lauko kavinėje įperka ir ne kiekvienas jį dideliais kiekiais įsigyja“, – pastebi J. T. Žulkus.
Pasak jo, tie, kurių tarpe alkoholizmas ir yra didžiausia problema, į lauko kavines net neina.

Pradžia – socialinės problemos
„Pijokėlis“ lauko kavinės kainų neįkanda. Tokie žmonės sėdi šalia kavinių ir laukia tuščios taros. Ją pardavę skuba į prekybos centrus pigiausio alaus. Į lauko kavines juk padorūs, normalūs žmonės ateina, ne alkoholikai“, – kavinių klientus apibūdino J. T. Žulkus.
Politiko siūlymu, reikia kažkokių svertų situacijai sureguliuoti. Pasak jo, jei mažinti tai mažinti, drausti prekiauti ne tik lauko, bet ir stacionariose kavinėse.
„Draudimas prekiauti alkoholiu lauko kavinėse sumažins alkoholio prieinamumą. Bet paties alkoholio suvartojimo – ne. Galų gale, verslininkų atžvilgiu, toks draudimas yra nesąžiningas. Tarkime, aš turiu lauko kavinę. O šalia manęs – stacionari kavinė su lauko terasa. Kuo mes skiriamės? Abejose žmonės sėdi lauke, bet man prekiauti draudžiama, o kavinei šalia – ne. Man negalima, jiems galima. Tai yra nesąžininga“, – sakė J. T. Žulkus.
Jis, kaip ir daugelis verslininkų, renginių, koncertų, kuriuose taip pat kėsinamasi uždrausti prekiauti alkoholiu, organizatoriai, sutinka, jog Lietuvoje alkoholio suvartojama per daug. Priemonės problemai mažinti reikalingos. Vis dėlto, pastebi J. T. Žulkus, draudimai nėra sprendimas. Tai – tik draudimas.
„Nesu tikrasis alkoholizmo specialistas, bet nebūtina tokiu būti, jog suvoktum, kad daugiausiai alkoholio suvartoja tie, kurie neturi darbų, yra socialiai pažeidžiami. Ieškokime kitokių sprendimų, kaip suvaldyti tuos tikruosius „pijokėlius“, kurie ir sukuria tą baisią alkoholio suvartojimo statistiką. Dėmesys visų pirma turėtų būti skiriamas socialiniams dalykams. Išsprendus socialines problemas, mažės ir alkoholio suvartojimas“, – neabejoja J. T. Žulkus.
Politiko nuomone, alkoholio įsigijimo vietų mažinimas tam tikrų rezultatų duos, bet tam reikia pasirengti. Todėl, J. T. Žulkaus įsitikinimu, protingiausia būtų tam tikras įstatymo pataisas atidėti iki 2020 metų. Tam, kad verslininkai spėtų pasiruošti – mat į lauko kavinių verslą yra ne tik investuota, bet pasirašytos ilgalaikės sutartys, kurių taip staiga nutraukti neįmanoma.