Parašyti apie kuklųjį Bronių Vaitkų nespėjome...

Praėjusį antradienį, kovo 15 dieną, Palangos miesto naujosiose kapinėse amžinojo poilsio atgulė Bronius Vaitkus – miesto mero Šarūno Vaitkaus tėvelis. Į amžinojo poilsio vietą B. Vaitkų palydėjo didelis būrys bičiulių, kaimynų, miestelėnų. Kiti palangiškiai su juo atsisveikino pirmadienį.
Prisimindamas velionį jo geras draugas Raimondas Litvinas prie pelenų urnos, besiilsiančios prie šviežiai iškastos kapo duobės, visiems papasakojo, kad jaunystėje Broniui labai patiko žaisti ritinį ir Bronius net galėjo pasigirti dideliais sportiniais pasiekimais: tapo šios sporto šakos čempionu.
R. Litvinas prisiminė velionį kaip labai sąžiningą, stipraus charakterio ir drąsų vyrą.
„Bronius į Palangą atvažiavo 1970 metais. Tada jau jis buvo žinomas sportininkas. Atvykęs į Palangą, jis ėmė ir čia burti ritinio komandą. Mes kartu treniravomės, praleidome ne vieną dieną ir vakarą kartu. Jis buvo ir labai paprastas, neleido niekam pasijusti viršesniu už kitus. Jo mėgstami žodžiai buvo tokie: „Tu į žmogų gali žiūrėti iš aukšto tik tol, kol padedi jam atsikelti nuo žemės...“ – pasakojo B. Vaitkaus ilgametis draugas.
Jis apibūdino savo Anapilin išėjusį bičiulį ir kaip gabų, bet labai sąžiningą verslininką.
„Bet jis labiausiai, be galo mylėjo savo šeimą. Jam šeima buvo viskas. Jis ypač mylėjo savo mamą, žmoną, vaikus“, – liejosi prisiminimai.
Broniaus ir Elenos Vaitkų šeimoje užaugo trys atžalos: Šarūnas, Neringa ir Bronius.
„Kadangi mūsų Bronius išėjo taip staiga, daugelis likome jam nepadėkoję. Mes vis galvojame, kad atsidėkoti, pasakyti gerą žodį visada suspėsime, kad galėsime tai padaryti rytoj, kai išauš nauja diena. Tačiau nutinka taip, kaip atsitiko ir šįkart: tas rytojus niekada nebeišauš, daug kas liko nepadaryta ir nepasakyta... Todėl šiandien, mielas Broniau, žiūrėdamas į dangų, tikiu, tu mus girdi ir matai, ir mes norime tau, Broniau, pasakyti žodžius, kurie tau visą gyvenimą buvo svarbiausi: „Tavo šeima, vaikai tave visada labai mylėjo, myli, ir jie visada tave mylės ir ilgėsis. Mes visi tavęs labai ilgėsimės...“
Šeimos vardu atsisveikinimo žodį tarė Šarūnas Vaitkus: „Mielas tėti, mes visi gyvename tarsi gyventume amžinai… Brangus tėti, tėveliuk, tu mums gyvenime davei visko ir labai daug. Svarbiausia, tu mums atidavei visą savo širdį. Tu mus išmokei žmogiškumo, atjautos, ramybės ir visose gyvenimo situacijose tu išlikdavai stiprus, buvai mums tikras pavyzdys. Atsiprašome tavęs, tėtuk, jeigu kada tave įskaudinome. Mes mylime tave ir visada tu būsi su mumis“.
62-ejų Bronius Vaitkus mirė kovo 11-osios vakare savo namuose Palangoje.
Palaikyti mero netektyje ir išreikšti užuojautą atvyko ir nemažai politikų, tarp jų Seimo narys Pranas Žeimys, Ministro pirmininko patarėjas, ambasadorius Antanas Vinkus, Neringos meras Darius Jasaitis, Tarybos nariai.
… „Palangos tiltas“ liko neparašęs straipsnio apie B. Vaitkų. Prisipažinsiu, kaip redaktorius, tik prieš kelis metus sužinojau, kad paprastas, šiltų akių ir pasižymintis tvirtu rankos paspaudimu vyras, „Palangos tilto“ prenumeratorius, yra mero Š. Vaitkaus tėtis.
Susitikę redakcijoje nuolat trumpai šnekteldavome. Paskutinįjį kartą prieš kelias savaites, kai jam paėmus šviežiausią „Palangos tilto“ numerį, užsiminiau, kad kokia nors proga, galbūt Tėvo dienai, norėčiau apie jį parašyti straipsnį, pašnekinti...
Netikiu sutapimais, simboliais ar magiškais ženklais, bet kuklusis Bronius šyptelėjo, pasisukęs lengvai mostelėjo ranka ir neskubėdamas paliko redakciją. Kaip pasirodė, visiems laikams...
Ilsėkitės amžinybėje, Broniau, kurioje susitiksime visi.

Linas JEGELEVIČIUS
„Palangos tilto“ redaktorius