Pernai apsinuodijimų skaičius Palangoje sumažėjo dukart

Neinfekcinės kilmės apsinuodijimai yra ligos, kuriomis susergama apgalvotai ar netyčia į žmogaus organizmą patekus įvairioms cheminės, augalinės kilmės medžiagoms, medikamentams, naftos produktams, apsinuodijus alkoholiu, narkotinėmis ar kitokiomis medžiagomis. Apsinuodyti galima dujomis, skysčiais, augalais ar jų dalimis, grybais, buitinės chemijos priemonėmis. Nuodai į žmogaus organizmą patenka per burną, kvėpavimo takus, odą, gleivinę. Bet koks apsinuodijimas yra pavojingas, nes sutrikdo svarbiausių organų veiklą ir gali būti mirtinas. Lietuvoje veikia apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras, kuris visą parą konsultuoja asmenis ir specialistus, teikia informaciją apie nuodingų medžiagų poveikį, priešnuodžių taikymą. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyrius gauna informaciją iš Palangos m. asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie nustatytus apsinuodijimus, ištiria juos. Pažymėtina, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis Lietuva pagal apsinuodijimų statistiką patenka į gerėjančių šalių reitingą.
Palangos mieste 2011 m. registruoti 6 (nukentėjo 2 vaikai, 3 moterys ir vienas vyras), 2012 m. – 11 (apsinuodijo 3 vyrai, 6 vaikai ir 2 moterys), o 2013 m. – 5 (nukentėjo 3 vaikai bei viena moteris ir vienas vyras) neineifekcinės kilmės apsinuodijimai. Dažniausiai vaikai apsinuodijo suaugusių neatsargiai paliktais vaistais. Tik vienu atveju apsinuodijimo priežastimi galėjo būti žaisle esantis fosforas. Suaugusieji apsinuodijo netinkamai panaudoję vaistus, alkoholį, narkotines medžiagas, herbicidus, buitinės chemijos, skalbimo priemones, naftos produktus, klaidingai panaudoję augalo šaknį bei apsinuodijo gaisro dūmais.
Dinamika rodo, kad 2013 metais apsinuodijimų skaičius sumažėjo daugiau negu du kartus, palyginti su 2012 metais. Praktiškai pasiekė 2011 metų lygį ir turi tendenciją mažėti. Pažymėtina, kad  per 2011-2013 metų laikotarpį net 54,5 proc. apsinuodijimų, skaičiuojant nuo bendro skaičiaus, teko vaikams. Todėl suaugusieji turėtų padaryti viską, kad patikimai apsaugotų vaikus nuo apsinuodijimų. Išanalizavus trijų pastarųjų metų apsinuodijimų statistiką, galima konstatuoti, kad sunkių pasekmių, tarp jų ir mirčių, pavyko išvengti.  
Šių apsinuodijimų iš viso buvo galima išvengti, nepaliekant vaistų vaikams pasiekiamoje vietoje, prieš naudojant medikamentus atidžiai susipažinus su vartojimo instrukcijomis, cheminius produktus naudojant pagal paskirtį ir jų naudojimo instrukcijas, neperpilant jų į kitą, neįvardintą tarą ir pan.