Piketas prie Palangos dušinių: nuoširdus rūpestis dėl gamtos be politikų šešėlių?

Nors Palangos dušinių pastato Meilės alėjoje, kuris panašus į didelį gyvenamą namą, savininkės advokatas nepageidavo piketuotojų prie nami, būrelio dalyvių ir smalsuolių tai praėjusį penktadienį, gegužės 12 d., nesulaikė.
Prie dušinių surinko jie nešini rankšluosčiais ir avėdami šlepetėmis. Jie ragino pamėginti į statinį patekti ir čia išsimaudyti. Teatralizuotą akciją lydėjo muzika, juokas. Piketuotojus filmavo policijos pareigūnas. Palangos miestos savivaldybė buvo išdavusi leidimą tokiai akcijai.
Žurnalistų buvo daug, vadinasi, taip mestas jaukas į Seimą susiruošusioms, bet patrauklumo kol kol stokojančioms partijoms – neabejojama, kad jos norės „išsimaudyti“ dušinių skandale, kuris, regis, jau buvo išblėsęs - prokuratūra pernai pasakė, kad pažeidimų jų statybose nenustatė.

Oficialiai buvo skelbta, kad akciją surengė asociacija „Gyvas miškas.“
Viena šios asociacijos lyderių Monika Peldavičiiūtė neatsakė į „Palangos tiltas“ klausimus.
Dovydas Petrošius, kuris neseniai dalyvavo gamtsoauginėje akcijoje Šventojoje ir buvo aktyvus Prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampanijos dalyvis, „Palangos tiltui“ sakė, kad jis buvo kviečiamas dalyvauti akcijoje prie dušinių, tačiau nedalyvavo.
D. Petrošius yra Lietuvos Žaliųjų Partijos narys. Tai „Palangos tiltui“ patvirtino partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. D. Petrošius yra sakęs, kad jis yra „apmąstymuose“ dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose.

Skandalas dėl dušinių kilo, kai sovietmečių statytą ir nusidėvėjusį dušinių pastatą 2014-ais metais Palangos savivaldybė leido rekonstruoti į poilsio aptarnavimo pastatą. Tačiau vos 60 kvadratinių metrų plotą užimančios dušinės rekonstruojant virto per 500 kvadratinių metrų plotą užimančiu statiniu. Jis, dalies palangiškių įsitikinimu, yra gyvenamasis namas. Tačiau praėjusių metų pabaigoje prokuratūra pažeidimų nenustatė – toks pastatas iškilo teisėtai.
Praėjusių metų rugpjūčio 22 d. prokuratūros iniciatyva pradėto tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, ar, išduodant statybą leidžiantį dokumentą Meilės al. 26, Palangoje, nebuvo padaryta teisės aktų pažeidimų. Aiškintasi, ar statinio techninio projekto sprendiniai neprieštarauja šioje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir teisės aktų reikalavimams. Taip pat tiriama, kokių veiksmų ėmėsi kompetentingos institucijos jų veiklos srityse, spręsdamos ir vertindamos statybų Meilės al. 26 teisėtumo klausimą. Galiausiai prokurorai paskelbė, kad "įvertinus visą tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą buvo nustatyta, jog teritorija, kurioje stovi pastatas, priskiriama Pajūrio juostai, o vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija yra galimos". Vasaros dušinės buvo pastatytos 1975 m. 1 232 kv. m ploto žemės sklype. 1992 m. jos buvo privatizuotos (per šiuos metus ne kartą keitėsi pastato savininkai).
Palangos miesto savivaldybė 2014 m. lapkritį išdavė statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę rekonstruoti buvusį dušinių pastatą į poilsio aptarnavimo statinį. Pagal techninį projektą, tai buvo sovietmečiu statyto ir per daugelį metų fiziškai nusidėvėjusio dušinių pastato rekonstrukcija į naują, naujos kokybės ir kitos paskirties – poilsio aptarnavimo – statinį. Esą būtent tokios paskirties pastatą šioje vietovėje ir leidžia statyti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Vis dėlto žemės sklypas, kuriame stovi pastatas, patenka į kurortų apsaugos zonos pirmąją – griežto režimo – juostą, jame draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms. Statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka vykdo savivaldybės. Kol kas esą jokių pažeidimų nenustatyta.

Prokuratūra patvirtino, kad neišduoti statybos leidimo minėto pastato rekonstrukcijai savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo.
"Kaip čia gimęs ir augęs palangiškis nuoširdžiai sakau, kad šio pastato (kurio privatizavimo istorija prasidėjo dar tuomet, kai aš mokiausi vos 9 klasėje) situacija man nepatinka ir nėra priimtina. Ne kartą pasisakiau manąs, kad pajūris, kurio Lietuva turi labai nedaug, neturėtų būti užstatytas. Savo nuomonės ir dabar nekeičiu", – pabrėžė Palangos meras Šarūnas Vaitkus, praėjusių metų pabaigoje.
Mero teigimu, iki galo neapgalvotas privatizavimo procesas užprogramavo tai, kad po beveik trijų dešimčių metų savivaldybė yra priversta pralaimėti, nes tada galiojo tokie teisės aktai. Š. Vaitkus apgailestavo, kad ir tuometis Palangos architektas Edmundas Benetis savo parašu 1999 m. palaimino sklypo detalųjį planą. Be kita ko, prokuratūra pažymėjo, kad žemės sklypas, kuriame stovi pastatas, patenka į kurortų apsaugos zonos pirmąją – griežto režimo – juostą, jame draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms. O statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka vykdo savivaldybės. Tai yra savivaldybių funkcija, todėl pareiga tikrinti, ar pastatas bus naudojamas pagal paskirtį, tenka Palangos miesto savivaldybei.

"Būtent tai Palangos savivaldybė ir darys – griežtai kontroliuos, kad pastate būtų teikiamos tik poilsio aptarnavimo paslaugos ir šis statinys niekada nevirstų nei viešbučiu, nei gyvenamuoju namu, nei apartamentais "su vaizdu į jūrą", – dienraščiui „Klaipėda“ pernai metų pabaigoje tvirtino Š. Vaitkus.