Pirmajai Jūros dienos šventei Šventojoje – 80 metų

Šį savaitgalį Klaipėdoje triukšmingai švenčiama Jūros šventė. Jos rengėjai visur akcentuoja, jog ši šventė – jubiliejinė, nes praėjo 80 metų nuo pirmosios oficialiai paminėtos Jūros dienos. O pirmąkart ši šventė 1934-ųjų liepos 22 dieną buvo surengta ne Klaipėdoje, o Šventojoje, Šventosios uoste.

Šventė su plačia programa

Perverskime to meto laikraščių puslapius, kad atsimintume, kaip šventė buvo rengiama ir kaip ji vyko. 1934 metų liepos 20 ir liepos 21 dieną tautiškos minties dienraštis „Lietuvos aidas“ išspausdino sekančio turinio skelbimus:

„Liepos mėn. 22 d. Jūros Diena Šventosios uoste (14 km nuo Palangos). Jau kuris laikas Lietuvos Tautininkų Sąjungos Palangos apylinkė pradėjo rūpintis mūsų pajūrio žvejų vargais ir nelaimėmis. Kilo sumanymas įsteigti Lietuvos pajūrio žvejų savišalpos ir mirties fondą. Dabar ši Jūros Diena ir turi sudaryti šio fondo užuomazgą. Varge ir skurde pasilikę žvejų našlaičiai ir našlės, visokių nelaimių ištiktos žvejų šeimos iki šiol neturėjo kur šauktis ir pagalbos prašyti. Dabar šis labai pribrendęs reikalas su didžiausiu pačių žvejų pritarimu imamas galutinai sutvarkyti. Iniciatoriai – Palangos tautininkai – iš tikro, bus padarę didelį darbą. Jūros Dieną Šventosios uoste sutiko globoti p. J. Tūbelienė, kas jau užtikrina šventės pasisekimą. Dar didesnis rengėjų ir žvejų džiaugsmas, tai J.E. Respublikos Prezidento A. Smetonos sutikimas dalyvauti Jūros Dienoje Šventosios uoste. Jam rengiamas iškilmingas sutikimas. Iškilmių pradžia 15 val. Programoje numatyta: 1. Pasivažinėjimas jūroje. 2. 16 val. vėliavos pakėlimas. 3. Prof. Šimoliūno pranešimas apie Šventosios uostą. 4. 17 val. J. E. Respublikos Prezidento sutikimas. 5. Žuvusiųjų jūroje paminėjimas. 6. Tautos vado žodis. 7. Už žuvusius jūroje vainiko nuleidimas jūron. 8. Misterija „Karžygiai“ (vaidina Klaipėdos Vaidilutės choras). 9. Klaipėdos Vaidilutės choro koncertas – diriguoja p. Stepas Sodeika. 10. Pasilinksminimas (tautiškieji žaidimai, dainos, komiškas sportas, šokiai ir bufetas). Griežia gusarų pulko orkestras,  p. Lechavičiaus diriguojamas. Kiek teko nugirsti, į Jūros Dieną Šventosios uoste rengiasi suvažiuoti visų Palangos apylinkių žemaičiai, kad galėtų širdingai sutikti Tautos Vadą. Jau dabar ir Palangoje, ir apylinkėse, ir pačioje Šventojoje minimai Jūros Dienai  visu atsidėjimu rengiamasi. Jūros Dienos Šventosios uoste garbės prezidiuman įeina: Kretingos apskrities viršininkas p. Vaišnys pirmininku, L. T. S-gos Kretingos apskrities pirmininkas p. Žilvytis vicepirmininku, Jūros dienos komiteto generalinis sekretorius dr. Gr. Valančius ir Vykdomajin Komitetan: L. T. S-gos Palangos apylinkės pirmininkas p. A. Kliūčius pirmininku, Šventosios uosto administratorius p. L. Ramanauskas vicepirmininku, Palangos vidurinės mokyklos mokytojas p. J. Skučas sekretoriumi ir nariais: Palangos pašto viršininkas p. Jazdauskas ir šaulių kuopos vadas p. Černiauskas. Jūros Diena Šventosios uoste ir Palangos vasarotojams bus didelė pramoga. Iš Palangos į Šventąją autobusais bus važiuojama nuo kurhauzo, o motorlaiviais nuo Palangos jūros tilto. Jūros Dienos pelnas, kuris susidarys iš bilietų į misterijos vaidinimą, koncertą ir pasilinksminimą, skiriamas Lietuvos Pajūrio Žvejų Savišalpos ir Mirties Fondui.“

Įspūdžiai – visuose laikraščiuose

Po kelių dienų sekmadienį Šventojoje patirtus įspūdžius spaudos puslapiuose aptarė visoje Lietuvoje platinamų „Lietuvos aido“  ir „Lietuvos žinių“ korespondentai,  Klaipėdos krašte platinamo „Lietuvos keleivio“ korespondentas, o į Telšiuose leidžiamą „Žemaičių priedelių“ žinutę nusiuntė  studentas A. Maniukas. Pasak  jų sekmadienio įvykiai klostėsi sekančia tvarka.

Panašu, jog pirmasis į Šventąją atkako ir joje apsižvalgė  „Lietuvos Aido“ Palangos korespondentas, kuris rašo: „Tose apylinkėse, kur kadaise buvo žymus ir plačiai žinomas lietuvių uostas, dabar į Sacharą panašus žemės plotas. Gili Šventoji rangosi lyguma, aukštos nuogos kopos tęsiasi rūsčiu pajūriu. Būtų tikra dykuma, jei ne uosto administracijos trobesiai ir sukrypusios vargingos žvejų lūšnelės. Tik jos parodo, kad ir čia plaka žmogaus širdis, kad ir čia eina žiauri kova dėl duonos kąsnio, dėl gyvenimo laimės. Nepriklausoma Lietuva tuoj pradėjo rūpintis šio krašto gyventojų ateitimi, pradėjo statyti uostą. Reikalinga čia bendra talka valstybės ir visuomenės. Visuomenė turi kiekvienu atveju paremti tuos, kurie mums išlaikė jūrą, kurie sunkių amžių eigoje neatsitraukė nuo jos, neužleido mūsų Baltijos svetimiems. Valstybė savo daro, jau pastatytas Šventosios uostas, kurio dėka mūsų žvejai gal neužilgo pagaus keleriopai daugiau žuvies negu iki šiol pagaudavo. Visuomenė štai jau taip pat sujudo. Palangos apylinkės tautininkai ir jų vadovybė, kaip jau žinoma, liepos 22 dieną surengė Šventosios uoste Jūros dieną. Kas tą dieną buvo uždirbta – eis Lietuvos pajūrio žvejų savišalpos ir mirties fondui. Automobiliai, autobusai, motociklai, dviračiai ir stiprių žemaitukų traukiami vežimai neužmatoma eile traukia Šventosios link. Nemaža ir pėsčių eina pakelės takais. Važiuoja ir eina ne iš čia pat, bet net iš Darbėnų, Skuodo ir Klaipėdos. Graži diena su maloniu vasaros vakarų vėju kiekvieną gaivina dangaus pastogėje. Tik pasukus iš Liepojos plento ir išvažiavus iš miško – pasirodo nykioji žemė, kur, rodos, tik žuvėdros ir laukiniai paukščiai gali veistis. Tačiau šiandien čia daug gyvybės ir džiaugsmo. Visi namai ir net aukštesni medžiai papuošti tautinėmis vėliavomis. Dviejų žalumynų vartų įrašai sako, kad čia šiandien laukiamas aukščiausias svečias – Tautos Vadas Antanas Smetona, kuriam iš vaikystės šis pajūrio kraštas yra artimas ir mielas. Žvejai jo laukia išeiginiais rūbais apsirėdę ir su džiaugsmu širdyje. Žvejų ir svečių eilės kas kart auga vis didyn.  Apie 15 valandą jau gal buvo apie tris tūkstančius, nors atvažiuojančių eilė dar nebuvo užsibaigusi. Pilni automobiliai ir autobusai, pilni žemaičių ratai [vežimai] dar vis lėkė į Šventosios uosto pusę. Palangos vasarotojų daugumas į Šventąją važiavo žvejų motorlaiviais. Kai bangos nedidelės, tai plaukimas jūra didelis. Užtat lyg tyčia jūra vos siūbavo. Be abejonės, dėl to ir pirmasis programos punktas turėjo nemažą pasisekimą. Pasivažinėti jūra atsirado nemažas skaičius svečių ir viešnių, kuriuos žvejai motorlaiviais vežė už uosto molų. Nuo jūros į krantą plaukė juokas ir dainos, o kai kam gal ir širdis „pyko“. Tačiau niekas nedrumstė šventės nuotaikos. Nors, rodos, atsiskyrę nuo pasaulio, nors rūsčios gamtos prieglobstyje gyvena, bet kokie mieli, valingi ir geri tie mūsų žvejai, kokios vikrios kaip žuvėdros jų valtys. Susirinkusiųjų minia vis didėjo. Garbingose eilėse matosi visa eilė žinomų Lietuvos vyrų. Štai generolas dr. Vl. Nagevičius, pulkininkas dr. Oželis, pulkininkas Lanskoronskis, direktorius Lipčius, inžinierius Šližys, inžinierius Aukštuolis, L. T. S-gos generalinis sekretorius V. Rastenis, Kaipėdos  krašto pasienio policijos vadas p. Stasiulis, komisaras S. Bobelis, dr. Petraitis, kino filmų cenzorius p. J. Bieliūnas, dailininkas A. Varnas, dr. A. Gerutis, operos solistas Sodeika, dr. Jurkūnas, kompozitorius J. Kačinskas, Palangos burmistras dr. J. Šliūpas, ir daug kitų.“ Iškilmių dalyviai būriavosi šiauriniame Šventosios upės krante, aikštelėje prie krantinės, kur buvo pastatyta tribūna, suolai ir kiti laikini, šventei skirti, statiniai. Dabar ten yra švendrėmis apžėlusi poilsio stovyklos „Energetikas“ teritorija. Berželiais apkaišyti iškilmių vartai su įrašu „Sveiks Tautos Vade“ buvo pastatyti rytinėje aikštelės pusėje, arčiau tilto per Šventosios upę.

Oficiali dalis - pavakare

Pavakariais, 16 valandą, iškilmingai buvo pradėta oficialioji Jūros dienos dalis. Į susirinkusius kreipėsi Jūros dienos vykdomojo komiteto sekretorius J. Skučas, kuris tarė trumpą įžanginį žodį ir perskaitė dienos programą.  Po J. Skučo kalbos, husarų pulko dūdų orkestras užgrojo valstybinį himną, o ant aikštėje pastatyto stiebo buvo iškelta trispalvė valstybinė vėliava. 

Tada vietą tribūnoje užėmė pirmasis Šventosios uosto statybos darbų vadovas, profesorius J.  Šimoliūnas, kuris  pasakė: „ kad kol neturėjome Klaipėdos – tai norėjome Šventosios uostą pastatyti trimis periodais. Pirmiausia padaryti trijų metrų gilumo, vėliau 4 metrų, o dar vėliau 8 – 9 metrų gilumo. Tai jau būtų ne tik žvejų uostas, bet čia galėtų sustoti ir prekybos laivai. Bet kai grįžo mūsų Klaipėda – tai atpuolė. Užtenka pilnai įrengti žvejų uostą, kuris čia labai reikalingas, kuris netolimoje ateityje turės atnešti ir nemažai naudos.“  Po to J. Šimoliūnas mintimis persikėlė į tolimą Šventosios uosto praeitį: „daug kas žino, kad dar ne taip seniai Šventosios uostas buvo didesnis už Klaipėdos uostą, bet, turbūt, mažai kas težino , kaip žiauriai Šventoji buvo kaimynų vokiečių ir kitų puolama, kol pagaliau ją pasisekė  visai sunaikinti.“ Profesorius Šimoliūnas savo kalbą baigė mintimi: „ kad Šventosios uostą pilnoje jo praeities didybėje tegu tuo tarpu  ir negalėsime atgaivinti, bet jį pagilinę iki 5 m gilumos ir Palangos tiltą pratęsę  iki esamos jūroje akmenų sienos, kuri eina nuo Birutės kalno – turėsime jūros susisiekimą Šventoji – Palanga – Klaipėda – Juodkrantė – Nida ir atgal. Ši mintis bręstanti ir, be abejojo, ji bus realizuota.“ Susirinkusieji profesoriaus Šimoliūno kalbą palydėjo karštais plojimais.

Apsilankė Lietuvos prezidentas

Lygiai 17 valandą iš Palangos automobiliais atvyko Lietuvos prezidentas A. Smetona su žmona, Jūros dienos globėja p. J. Tūbeliene ir p. Šiauliene. Juos lydėjo vidaus reikalų ministras pulkininkas S. Rusteika, krašto apsaugos ministras pulkininkas Giedraitis, Klaipėdos krašto gubernatorius dr. J. Navakas, Klaipėdos krašto komendantas pulkininkas Liormanas, Kretingos apskrities viršininkas p. J. Vaišnys, majoras Šakmanas ir eilė kitų.  Automobiliai sustojo prie pirmųjų vartų, kur Lietuvos prezidentą pasitiko ir jam raportavo Klaipėdos krašto pasienio policijos vadas p. Stasiulis bei Šventosios uosto administratorius L. Ramanauskas. Po to garbingieji svečiai patraukė antrųjų vartų link, kur jų laukė Jūros dienos vykdomasis komitetas. Pasitikdamas prezidentą  Jūros dienos garbės prezidiumo vicepirmininkas L. T. S-gos Kretingos apskrities pirmininkas P. Žilvytis tarė: „Mylimas Tautos vade. Esame džiaugsmo kupini, kad jūsų Ekselencija, atvažiavęs į Palangą poilsio, sutikote aplankyti šią jūros dienos šventę. Mes, pajūrio gyventojai, žvejai, širdingai tamstą sveikiname ir dėkojame už atsilankymą. Žvejo duona yra sunkiai uždirbama. Pats darbas verčia kartais ir gyvybę padėti. Išplėšia jūra šeimai tėvą maitintoją, tėvams saikus, senatvėje paguodą. Žvejams padėti Liet. Tautininkų Sąjungos Palangos apylinkė 1930 metais surengė, poniai Smetonienei globojant, koncertą, kurio gautas pelnas atiduotas nukentėjusiems žvejams, jų šeimoms, kad nors dalelę palengvėtų jų gyvenimas. Ši Jūros Diena taip pat surengta L. T. S-gos Palangos apylinkės sumanymu. Čia norima dar daugiau padėti nukentėjusioms šeimoms. Yra įsteigtas Lietuvos pajūrio žvejų savišalpos ir mirties fondas, kurio vyriausias tikslas šelpti žuvusių žvejų šeimas ir teikti joms pašalpą. Tas fondas apims viso mūsų pajūrio žvejus. Šiandien norima tam fondui sudaryti piniginę pradžią. Tikimės, kad pradėtas darbas seksis, nes Ekscelencijos tautos vado atsilankymas sustiprina ir tam darbui pritariate. Ekscelencija jau ištiesėte tėvišką pagalbos ranką, įsteigiant šį žvejų uostą. Už tai esame didžiai dėkingi. Linkime Ekscelencijai ilgiausių metų, kad čia, Lietuvos pajūryje, rastum poilsio vietą, atgauti jėgas sunkiam tautos darbui.“ Žilvyčio kalba buvo palydėta garsiu valio Lietuvos prezidentui, kuris su svita užėmė jiems paliktas vietas tarp susirinkusiųjų.

Gedulingas pamaldas, skirtas žuvusiųjų jūroje paminėjimui, prie lauke pastatyto altoriaus, pradėjo Palangos katalikų bažnyčios klebonas,  prelatas J. Šniukšta. Pamokslo metu jis priminė: „kad jūra yra maitintoja žvejų, bet ji ima ir aukų. Iš savo kunigavimo trisdešimties metų, buvo metų, kuomet virš 70 žmonių per metus iš šio pajūrio buvę jūros paskandinti. Daug žmonių tokiu būdu yra žuvę. Ir šiemet balandžio mėnesį keturi žvejai rado savo kapus Baltijos vandenyse.“   Katalikiškų pamaldų metų „Libera“ pagiedojo Klaipėdos „Vaidilutės“ choras, Stepo Sodeikos vedamas.  Po to žodis perduodamas Būtingės evangelikų liuteronų parapijos administratoriui kunigui P. Dagiui, kuris pasakė momentui pritaikytą pamokslą iki ašarų sugraudinusi ne vieną klausytoją, ragindamas visus pasidžiaugti laisva jūra ir paminėti jūros aukas. Pamaldas užbaigė dūdų orkestras, sugrojęs gedulingą psalmę „Plauk dūšele mano“.

Tada tribūnon įžengė J. E. Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Prezidentas į tautą prabilo šiais žodžiais: „Jūra gražus gamto