Palangos paplūdimiai vasarą atlaiko didžiausias poilsiautojų apgultis. Suvaldyti šimtatūkstantinę minią ir ją apsaugoti nuo nelaimių didžiuliame pajūrio ruože tenka keliasdešimties gelbėtojų komandai.
Pastarasis ilgasis savaitgalis gelbėtojams – tikra atgaiva, nes dėl subjurusio oro, vėjo sukeltų didelių bangų retas drįso bristi į Baltijos vandenis. Juolab kad visur buvo iškeltos maudytis draudžiančios vėliavos.
„Mums toks oras – idealus. Galėjome net sumažinti budinčių gelbėtojų skaičių“, – juokėsi Palangos gelbėtojams vadovaujantis Jonas Pirožnikas.
Su šiuo Palangos kurorto veidu per du dešimtmečius tapusiu gelbėtoju praleidome valandą. Pokalbis vyko gelbėtojų visureigyje, juo lėtai apsukome ruožą nuo Palangos tilto iki Vanagupės pliažo.
Palangos gelbėtojai dirba dideliame ruože – riba prasideda nuo Klaipėdos rajono ir tęsiasi iki Latvijos sienos. Čia įrengta 19 budėjimo postų, juose pasikeisdami dviem pamainomis dirba 54 gelbėtojai.
Džiugina besikeičiantys poilsiautojai
Mums pradėjus kelionę pajūriu J. Pirožnikas pasidžiaugia, kad ir šiemet, ir pernai pavyko išvengti aukų. Anksčiau policijoje dirbusiam vyriškiui šis sezonas gelbstint žmones kurorte – dvidešimtas.
Pastarąjį kartą jūra Palangos paplūdimiuose pasiglemžė poilsiautoją prieš dvejus metus. Nelaimė įvyko naktį, kai smarkiai apgirtusi trijulė nutarė išsimaudyti. Vienam į krantą išlipti buvo nebelemta.
Šį beįsibėgėjantį sezoną jau buvo išgelbėti du skęstantys kurorto svečiai.
Statistika su nuliu aukų džiugina J. Pirožniką, kuris mena senus laikus, kai per sezoną tekdavo iš jūros išgelbėti ir po keliasdešimt poilsiautojų.
„Žmonės stipriai pasikeitė, ir į gera“, – tarsteli per raciją su budinčiais pavaldiniais nuolat susisiekiantis gelbėtojas.
Antrąsyk išgelbėti nepavyko
J. Pirožnikas neslepia, kad dirbti tapo kiek lengviau – gerokai išaugo tautiečių sąmoningumas, požiūris į tykančius pavojus: „Į Palangą atvyksta nebe tokie poilsiautojai kaip prieš dvidešimt metų.“
Čia pat gelbėtojas pasitaiso – yra įpročių, kurie nesikeičia. Didžiausia problema jis įvardija per menką tėvų dėmesį vaikams: „Atvykę poilsiauti žmonės dažnai pernelyg atsipalaiduoja. Regis, jie skaitydami knygą stebi besimaudančius vaikus, bet to nepakanka – juk nelaimė įvyksta per kelias akimirkas.“
Gelbėtojų vadas iki šiol mena tragediją prie Palangos tilto, kai motinos akyse nuskendo dvylikametis paauglys.
Pranešimą apie skęstantį vaiką gavęs J. Pirožnikas jį greitai rado ir, sugriebęs už ilgų garbanotų plaukų, išvilko iš gelmės.
Grįždamas į stotį gelbėtojas sulaukė dar vieno iškvietimo prie tilto. Paaiškėjo, kad tas pats išgelbėtas paauglys nutarė nusiplauti smėlį ir dar kartą nėrė į bangas. Antrąkart vaiko išgelbėti nepavyko – patiltėje įstrigusį kūną gelbėtojams pavyko rasti tik po valandos.
Sunkiausia susitarti su emigrantais
Pagyręs, kad lietuviai gerokai pasikeitė ir elgiasi kur kas atsargiau, J. Pirožnikas pripažįsta – viena grupė nesikeičia.
„Daugiausia problemų kyla su atostogų sugrįžusiais emigrantais. Užsienyje pinigų užsidirbę tautiečiai tiesiog siautėja“, – sako gelbėtojas.
Vieną iš Didžiosios Britanijos grįžusį lietuvį J. Pirožnikas išgelbėjo, kai šis nepaisydamas draudimų nušoko nuo Palangos tilto. Į krantą ištrauktas lietuvis gyrėsi, kad daug uždirba ir gali sau leisti sumokėti baudas.
„Klausiau, kas per darbas, gal ir man verta emigruoti. Vyrukas paatviravo, kad fabrike peša vištas“, – sako J. Pirožnikas.
Girtaujančių nubausti negali
Gelbėtojas sako, kad Palangoje budėti lengviau nei greta esančios Šventosios paplūdimiuose. Taip yra dėl labai skirtingo poilsiautojų spektro.
„Šventojoje žmonės elgiasi taip, kaip Palangoje elgėsi prieš 6–7 metus. Ten renkasi kitokia publika“, – sako J. Pirožnikas.
Gelbėtojas pripažįsta, kad ir Palangos paplūdimiuose nevengiama vartoti alkoholinių gėrimų. Tiesa, tai daroma paslapčia – alkoholis supilamas į termosus, vaisvandenių butelius.
Šventojoje – viskas kitaip: alkoholio butelių slapstyti nesistengiama. „Traukia iš prekybos centro maišo ir nė neketina slėptis. Mūsų galimybės užkardyti tokį elgesį yra menkos, nes bausti neturime teisės. Jie net juokiasi: „Pirožnikai, tavo darbas ne blaivybę puoselėti, o mus saugoti.“
Draudžiamieji ženklai – ne kliūtis
Dalį Palangoje atostogaujančių žmonių piktina paplūdimiuose matoma keturkojų gausa. Nors prie įėjimo kabo ženklai, draudžiantys atsivesti šunį, dažnai to nepaisoma.
„Mes galime tik perspėti, kad pažeidžia taisykles. Dažnai žmonės palinkčioja, kad suprato, bet iš paplūdimio neišeina“, – sako J. Pirožnikas.
Pokalbiui pasisukus apie keturkojus, gelbėtojas sustabdo visureigį ir per atvirą langą klausia dviejų moterų, ar greta – jų šunys. Išgirdęs teigiamą atsakymą, jis primena, kad jų čia vestis nevalia, su keturkojais galima į kitą paplūdimį.
„Va, jos net nesiginčija. O dažnai girdžiu atsakymą, jog jie net nenutuokia, kieno čia šunelis. Tiesa paaiškėja, kai pasiūlau priglausti „pamestinuką“ savo mašinoje“, – J. Pirožnikas pasakoja, kaip konfliktinių situacijų išvengti padeda humoras.
Nustebino dizainerio pretenzijos
Važiuodami matome ne vieną į iki 19 laipsnių sušilusią jūrą įbridusį žmogų. Gelbėtojas jų nestabdo, nes pavojinga riba neperžengta – retas kuris įbrenda aukščiau kelių, gaivinasi pritūpę.
Baigiantis valandai, kalba pasisuka apie dizainerį Juozą Statkevičių ir jo kritiką Palangos paplūdimių infrastruktūrai.
Po Joninių savaitgalio šis kūrėjas socialiniuose tinkluose sukritikavo didžiausią Lietuvos kurortą – paplūdimiuose pasigedo dušų, patogesnių suolelių. J. Statkevičius kritikavo ir dideles maitinimo paslaugų kainas. Į Italiją išskridęs dizaineris paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti nedidelio miestuko paplūdimyje veikiantys dušai, viešieji tualetai.
„Va, vyrų pliažas. Žiūrėkit, yra ir suolelis, ir persirengimo būdelė“, – ranka parodo gelbėtojas.
Pravažiavome ne vieną paplūdimyje stovinčią viešojo tualeto būdelę. Tiesa, vėliau teko įsitikinti, kad visos jos užrakintos. Raktą galima gauti greta esančioje kavinėje, o apsilankymas kainuoja 1 eurą.
Tikrina gelbėtojų parengtį
Nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos dirbančių 54 gelbėtojų būrį surinkęs J. Pirožnikas sako, kad atsitiktiniai žmonės čia nepatenka.
Gelbėtojams reikia ne vien gero fizinio pasirengimo ir gebėjimo greitai plaukti. Pasak J. Pirožniko, per nelaimę būtinos kitos savybės – šalti nervai, gebėjimai žaibiškai reaguoti, priimti geriausią sprendimą: „Niekas nebėgs greičiau už visureigį, neplauks greičiau už katerį ar vandens motociklą.“
Gelbėtojų vadas neslepia, kad neprarasti budrumo padeda ir pratybos. Kartais jis pats nueina ant tilto, paprašo poilsiautojo trumpuoju numeriu 1509 iškviesti gelbėtojus, o pats šoka į vandenį.
„Pagalba privalo atvykti per 3 minutes. Smegenys be deguonies išgyventi gali 5 minutes, tik šaltame vandenyje vos ilgiau“, – sako J. Pirožnikas.
Gintaras Šiuparys, LRT.lt
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.