Skelbimai
Palangos tiltas
Palangos miesto laikraštisJūsų miesto balsas
SkelbimaiĮdėti skelbimą
Miestas

Pirtininkai pirties nepamiršo ir per alinančią kaitrą

Karštos vasaros dienos pirties mylėtojų neatbaidė nuo pirties kančių. Visą savaitgalį Palangoje, Užkanavės gatvėje, buvusioje pionierių stovykloje, buvo įsikūrę pirtininkai. Nors ši stovykla oficialiai priklauso Lietuvos švietimo ministerijai, tačiau klubo „Pirties bičiuliai“ įkūrėjui Kęstučiui Gurevičiui leista joje vykdyti švietėjišką veiklą. Kiekvieną savaitgalį vasaros metu stovykloje vyksta skirtingi renginiai. Šis savaitgalis buvo skirtas pirtims, paskaitoms apie jas, apie vantų teikiamą naudą bei sveiką gyvenimo būdą.

Karštos vasaros dienos pirties mylėtojų neatbaidė nuo pirties kančių. Visą savaitgalį Palangoje, Užkanavės gatvėje, buvusioje pionierių stovykloje, buvo įsikūrę pirtininkai. Nors ši stovykla oficialiai priklauso Lietuvos švietimo ministerijai, tačiau klubo „Pirties bičiuliai“ įkūrėjui Kęstučiui Gurevičiui leista joje vykdyti švietėjišką veiklą. Kiekvieną savaitgalį vasaros metu stovykloje vyksta skirtingi renginiai. Šis savaitgalis buvo skirtas pirtims, paskaitoms apie jas, apie vantų teikiamą naudą bei sveiką gyvenimo būdą.

„Pirtininkai pakeičia – atnaujina ir išskaistina - žmogaus jauseną, būseną ir mąstyseną. Jei noriu kažką keisti kitame žmoguje, pirmiausia turiu pabandyti pats keistis“, - samprotauja pirties aistruolis. „Išskaistink savo būseną. Permainyk savo jauseną – iš apatiškos, „fotelinės‘ -  į kūrybišką. Pajusk medžio syvų tekėjimą, vandens vėsą, prisilietimo džiaugsmą. Suprask gamtos pamoką: yra tik Nokimas ir Nykimas. Kas neauga – tas nyksta. Kas nesikeičia – sustingsta. Ar tavo sąmonė kartais nesustingo?“ – tokia filosofija vadovaujasi pirties akademijos vadovas Rimas Kavaliauskas.

Tokia stovykla šiemet jau buvo surengta trečius metus Kęstučio Gurevičiaus iniciatyva.

 „Malonu, kuomet galima perteikti bendraminčiams naujų idėjų, skatinti visuomenę stiprinti savo sveikatą, panaudojant pirties teikiamas galimybes“, - sako jis.

K. Gurevičius teigia, jog šioje stovykloje galima pasinaudoti visomis keturiomis gamtos stichijomis. Pirtis – tai žemės ir ugnies stichijos, o po pirties maudymasis jūroje –  vandens ir oro stichijos.

Į stovyklą buvo atvežta pirtis ant ratų, kuria ir naudojosi atvykusieji į pajūrį. Prieš pirtį visi stovyklautojai pirmiausia išsitepė moliu ir bandė nudžiūti saulės kaitroje. Kuomet molis išdžiūva ant kūno, masažuojant molis yra nugremžiamas nuo kūno, o jo likučiai nusiplaunami jūroje. Vienas pirtininkas tai palygino taip: „Atrodo, jog tu esi tarsi gyvis kiaušinio lukšte – regis, tuoj turėsi išsiristi, nes džiūdamas molis labai traukia odą. O maudynės jūroje - tarsi naujas gimimas“.

„Atėjus į pirtį, reikia pajusti malonumą iš penkių elementų. Jie padeda atsipalaiduoti ir suprasti, kad mes patiriame daugiau pojūčių pirtyje  - ne tik jaučiame karštį“, - kalbėjo K. Gurevičius, kuris stovyklautojams skaitė pėrimosi pirtyje paskaitėlę.

Anot jo, pirties palaima susideda iš šių penkių dalykų:  užsimerkimo ir užuodimo, girdėjimo, kas yra pirtyje, pajutimo pirties ... burnoje, pajautimo pirties kūnu, ir paskutiniojo elemento – regėjimo pramerkus akis.

Po pirties pirties mėgėjai atsigaivino jūroje – buvo masažuojami „watsu“ :

„Žmogus vandenyje guli atsipalaidavęs ir užsimerkęs, o kiti jį visaip suka ratu. Taip suka, kad žmogus net nebesupranta, kuri kūno pusė yra veikiama. Visame pasaulyje terapeutai, masažuotojai ir kiti specialistai naudoja tokį masažą gydydami stresą, chroniškus nugaros skausmus, ortopedines problemas, artritą, miego sutrikimus ir daugybę kitų ligų“, - atskleidė K. Gurevičius.

Užėjus į pirtį po maudynių jūroje visi ima vanotis vantomis. Tačiau vantos yra padaromas ne vien tik iš vieno medžio šakų.

 „Aš darau vantas, kurias vadinu „trejos devynerios“. Surenku po tris devynių augalų šakeles. Tokiu būdu nenuskriaudžiu nei medžio, nei augalo“, - pasakojo K. Gurevičius.

Pasak pirtininkų, vantos gali būti daromos ne tik iš medžių, bet ir iš gėlių – taip moterys gali pasivanoti švelniau ir gaudamos puikaus aromato porciją.

„Į pirtį einame norėdami būti laimingesni, gyvesni, darnesni, skaistesni. Einame atlikti virsmo iš pasyvios būsenos į kūrybinę. Iš nelamingos - į laimingą. Norint patirti šį kūnišką, psichologinį, energetinį ir dvasinį virsmą būtina praktikuotis“, įsitiinęs R. Kavaliauskas, kuris vanojimo čempionatuose dalyvauja ir kaip teisėjas.

Stovykloje buvo surengti seminarai apie Japonijos pirtis, Lietuvos istorijos tyrinėtojas Aivaras Lileika skaitė paskaitą apie senovines keltų pirtis, apie vandens svarbą ir prasmę senosiose apsivalymo apeigose. Pirtininkai turėjo galimybę susipažinti su šiaurietišku sveikatą gerinančiu ėjimu, buvo surengta pajūrio ekskursija, vyko kiti užsiėmimai.

Komentarai 0

Parašykite komentarą

Pateikus komentarą, įrašytas vardas arba slapyvardis ir tekstas bus paskelbti viešai. Kaip tvarkome duomenis.

Komentarų kol kas nėra.

Taip pat skaitykite