Gervių virtinės nusinešė pirmąjį auksinio rudens mėnesį, dosniai dalijusį saulės spindulius ir šilumą, viliojusį į pajūrį tūkstančius miestelėnų ir poilsiautojų pasidžiaugti gamtos grožybėmis ir jūros malonumais. Atskubėjęs spalis plačiai išbarstė paauksuotus lapus ir klojo margą kilimą ant takų ir kelių, parkuose ir sodybose.
Mėnesio pradžia, pažymėta dviem gražiomis šventėmis – Mokytojų ir Senjorų dienomis, kiekvieno žmogaus sieloje įžiebia prisiminimus apie mokyklą, apie savo tėvus ir senelius.
Mes, miesto literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjai, savo kūriniais norime pasveikinti visus mokytojus ir senjorus su švente, palinkėti stiprios sveikatos, optimizmo ir sėkmės darbe bei gyvenimo kelyje!
***
laikmetis neša
modernų žemės rutulį
vaikai auga
vaizduotės burbuluose
KŪRYBINĖS PAIEŠKOS
iki lietaus
lašeliai krenta
tik sapne
kol prisibeldžia
į žmogaus gelmes
fantazija –
maža nenuorama –
vis ieško to žodyno
kuriam atsiveria
prinokęs žodis
griaustinis žadina
kūryba liejasi liūtim
ant lapų
Eglė Baranauskaitė
.................................................................
***
Miesto senam parke.
O vėjas jų negaili:
Medžiai ošia, rauda,
Lapeliai sukasi ore,
O man – širdis suskauda...
Prisėdau ant suolelio,
Saulutė prasiskverbia pro supintas šakas.
Ištiesiu rankas, lapelis man į delną...
Štai – lietaus lašeliai tekšteli pirmi,
Pakilau nuo suolo ir bėgu tekina...
Miesto parkan sugrįšiu – grįšiu aš dar čia.
Einu aš takeliu, po kojom lapai čeža...
Irena Eitavičienė
......................................................................
TU ATEIK
Pamažu, pamažu
Krinta lapai beržų,
Puošia kilimu rudenio žemę.
Tu ateik, tu atskrisk,
Mano plaukus paliesk,
Rudenėli, gražuoli tu mano!
Be liūčių, be audrų
Mes pajūry abu,
Tiktai vėjas smilgas šiurena...
Marytė Jurgaitytė – Žiūraitienė
..........................................................................
TEKĖK, UPELIUK!
Tekėk, upeliuk tekėk
Per ramunių pievą!
Tekėk, upeliuk, tekėk,
Pagirdyk praeivį kiekvieną!
Tekėk, upeliuk, tekėk,
Nešk tyrą vandenėlį!
Tekėk, upeliuk, tekėk
Pas seną motinėlę!
Tekėk, upeliuk, tekėk,
Nuplauk jai ašarėlę!
Sakyk, motule, neliūdėk,
Padėjus kapuose gėlę!
Tekėk, upeliuk, tekėk,
Pranešk visam pasauliui,
Kad reikia ateitim tikėt,
Kad laisvė švies kaip saulė!
Laima Kasperavičienė
.....................................................................
RUDENS LAIŠKAI
Atnešė žavus rudens laiškanešys
Laiškų visą šūsnį ir išbarstė
Kiemuose ir parkuos... Jo talpus krepšys
Spėjo apkeliauti šimtus varstų.
Išėjau iš pirkios paskaityt laiškų...
Gal man atnešė džiugių naujienų?
Juos tarytum uogas ir grybus renku
Po beržais, klevais ir ant ražienų.
Laiškai ypatingi – be ženklų, vokų,
Brailio raštais viskas parašyta.
Juos vedžioju pirštais ir man nesunku
Laiškuose žodžius, mintis skaityti...
Pranešė, kad baigės vasara karšta,
Mums gėrybių gausą užauginus,
Kad išskrido paukščiai svetiman kraštan
Užu jūrų, už kalnų, smėlynų...
Rašo, kad artėja metas atšiaurus
&
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.