Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą prieš laikraštį „Palangos tiltas“ pagal Mato Gailevičiaus pareiškimą dėl šmeižimo

Buvęs „Nemuno aušros“ Palangos skyriaus pirmininko pavaduotojas Matas Gailevičius prarijo karčią piliulę – policija atsisakė prieš „Palangos tiltą“ pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą  dėl šmeižimo.

Palangos miesto policijos komisariatas šių metų sausio 19-ąją gavo šio Palangos gyventojo pareiškimą dėl galimo šmeižto miesto laikraštyje „Palangos tiltas“ bei jo svetainėje www.palangostiltas.lt. Tačiau sausio 28-ąją buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 

Apie tai „Palangos tiltą“ informavo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

M. Gailevičius sausio 12-ąją redakcijai atsiuntė beveik 20 puslapių, laisva forma, padrika, emocinga kalba surašytų reikalavimų sąrašą. Dalis reikalavimų buvo išskirti neproporcingai dideliu šriftu.

Buvęs „aušrietis“, Palangos naujakurys reikalavo, kad „Palangos tiltas“ pašalintų straipsnius apie jį ne tik iš savo interneto svetainės www.palangostiltas.lt, bet – o tai prasilenkia su sveiku protu – ir iš kitų regiono ir šalies internetinių svetainių: Delfi, 15min, Lrytas, „Vakarų ekspresas“, „Švyturys“ ir kitų, kurios dalijosi „Palangos tilto“ straipsniais.

Savo paaiškinime policijai „Palangos tiltas“ pažymėjo, kad publikacijose apie M. Gailevičių pateikta informacija buvo renkama bei tikrinama remiantis patikimais, įvairiais ir nepriklausomais šaltiniais, įskaitant Valstybinę mokesčių inspekciją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, Palangos miesto savivaldybę, VĮ Registrų centrą, „Creditinfo“, Klaipėdos AVPK ir Palangos policiją, Palangos sporto centro ir Palangos baseino sporto klubo vadovus, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), bendrovės „A13 Steel“ (kuriai Londone vadovavo M. Gailevičius) buvusius darbuotojus – kaip rašė „Palangos tiltas“, Gailevičiaus vadovaujama „A13 Steel Ltd“ įmonė bankrutavo, palikdama milijoninius įsiskolinimus, o savo 4 darbuotojams Lietuvoje neišmokėjo algų už 24 036 eurus ir 23 centus. Pastaroji aplinkybė ypač reikšminga, nes 2020-ųjų pradžioje persikėlęs gyventi į Palangą M. Gailevičius įsigijo prabangų nekilnojamąjį turtą ir neslepia savo politinių siekių.

„Palangos tiltas“ nurodė policijai, kad M. Gailevičius, įtraukdamas „Palangos tiltą“ į teisminius procesus, siekia redakciją įbauginti ir / ar nutildyti – suteikti jam laisvę nuo kritikos.

„Palangos tiltas“ policijai pabrėžė, kad siekdamas objektyvumo ir laikydamasis profesionalios žurnalistikos standartų redakcija, rengdama straipsnius apie jį, visuomet raštu kreipėsi į M. Gailevičių, suteikdama jam realią galimybę pateikti savo poziciją ir atsakyti į jam užduotus klausimus. Tačiau visais atvejais jis atsisakė tai padaryti – ignoravo klausimus, viešai iš jų šaipėsi ir tyčiojosi iš publikacijų autoriaus, „Palangos tilto“ redaktoriaus Lino Jegelevičiaus.

Ypač didelio M. Gailevičiaus dėmesio sulaukė „Palangos tilto“ straipsnis „Vaikus visoje šalyje nevaržomai fotografavęs ir filmavęs kanabinoidų propaguotojas iš Palangos jų nuotraukas sukėlė į interneto platybes – paskutinį įrašą net į 33 „Facebook“ grupes“.

M. Gailevičius reikalavo, kad „Palangos tiltas“ paskelbtų jo pateiktą paneigimą laikraščio pirmajame puslapyje ir atsiprašytų. To nepadarius, jis  grasino kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir į teismą dėl šmeižimo.

„Palangos tiltas“ straipsnyje suabejojo jo siekių kilnumu ir iškėlė opų klausimą – kas turi teisę pakliūti į šalies mokyklas? Ar tinkamai atliekama asmenų, kuriems suteikiama teisė skaityti paskaitas šimtams mokinių, reputacinė patikra? 

Redakcija policijai pažymėjo, kad M. Gailevičius šių metų pradžioje, vykdant teismo sprendimą, savo  „Facebook“ puslapyje paskelbė paneigimą dėl Palangos miesto savivaldybę šmeižiančių ir tikrovės neatitinkančių teiginių.