Politinis svorio centras keliasi į Kretingą ir socialdemokratų rankose – stipri korta

Konstitucinio teismo sprendimas, įpareigojantis iki ateinančių Seimo rinkimų kitų metų spalį perbraižyti dešimties, tarp ir jų ir Pajūrio, rinkiminių apygardų ribas, gerokai sujaukė ir kurorto socialdemokratų pirmininko, miesto Tarybos nario Dano Palucko planus. „Atsisakau dalyvauti 2016 metų Seimo rinkimų vienmandatėje Pajūrio apygardoje ir palaikau kitą mūsų partijos keliamą kandidatą – Antaną Vinkų“, – sako politikas. Jis neabejoja, kad, perbraižius apygardų ribas ir naująją suformavus iš Palangos ir Kretingos miesto, politinis centras irgi persikels į kaimyninį rajoną ir socialdemokratai „gros pirmuoju smuiku“.
– Gerbiamas Danai, nedidelė paslaptis, kad, palankiai susiklosčius aplinkybėms, ketinote grumtis dėl Seimo nario Pajūrio vienmandatėje apygardoje. Kaip Konstitucinio teismo sprendimas, įpareigojantis VRK ir Seimą perbraižyti rinkimų apygardų ribas iki Seimo rinkimų kitais metais, pakeitė Socialdemokratų partijos – o ir jūsų – planus pajūryje?
– Dar šių metų pavasarį numatydami tokį galimą sprendimą, visuotinėje LSDP taryboje neskubėjome tvirtinti visų vienmandačių apygardų kandidatų. Dabar, kai tikrai žinome, jog keičiasi Pajūrio apygardos ribos, mano sprendimas yra vienareikšmis. Atsisakau eiti į 2016 m. Seimo rinkimus vienmandatėje Pajūrio apygardoje. Palaikau kitą mūsų partijos keliamą kandidatą – Antaną Vinkų, kuris yra puikus, ilgametės darbo patirties turintis diplomatas, didelis eruditas ir tiesiog geras žmogus. Apie šio kandidato rėmimą kalbėjome ir skyriaus taryboje. Palangos bičiuliai šiam sprendimui pritaria. O mano planai šiais rinkimais nesibaigia.
– Vis tik, ko gero, jau buvote subrandinęs savo rinkimų kampanijos idėjas. Kokias jas, aktualias Palangai, buvote sudėliojęs į užrašų knygutę?
– Pagrindinės aktualijos, kurias būtina spręsti, išlieka tos pačios. Tai pajūrio, kaip kurorto, galimybių didinimas ne sezono metu, reabilitacijos paslaugų kokybės gerinimas, sezoniškumo mažinimas, žaliosios energijos populiarinimas ir elektromobilių naudojimo skatinimas. Socialinių problemų spektre, prioritetu lieka socialinio būsto klausimas. Apie kitas spręstinas problemas ir siūlomas idėjas kalbėsime su socialdemokratų kandidatu Pajūrio rinkiminėje apygardoje, derinsime jo rinkiminę programą, kad Palanga neliktų Kretingos nuošalyje, ir būtinai apie tai informuosime visuomenę.
– Ar, kaip numato vienas VRK projektų, suformavus naują rinkimų apygardą – Palangą prijungus prie Kretingos miesto, nėra pavojaus, kad politinis „svorio centras“ taip pat persikels iš Palangos į Kretingą? Ar partijų Palangos skyriai, taip pat ir LSDP, turi šansų rimčiau varžytis keliant kandidatus Seimo rinkimuose su stipresniais kitų partijų Kretingos skyriais?
– Tai ne pavojus, o realybė. Manau, kad politinis svorio centras tikrai persikelia, bet nieko blogo tame nematau. Esamoje situacijoje didėja reikalavimai kandidatuojantiems, tiek asmenybės, tiek profesionalumo atžvilgiu. Kandidatai turės būti priimtini ne tik pajūrio, didžiausio Lietuvos kurorto gyventojams, bet ir kretingiškiams, bei Kretingos rajono ūkininkams. Kandidatai turės sugebėti diskutuoti ir spręsti įvarius klausimus, būti plačios pasaulėžiūros. LSDP kandidatas A. Vinkus yra labai stipri asmenybė ir turi daug galimybių puikiai atstovauti tiek Palangai, tiek Kretingai LR Seime. Visai kitaip nei yra su dabartinio Palangos atstovo galimybėmis, kurios puikiai matosi iš atliktų (tiksliau neatliktų) darbų.
– Kai kas mano, kad Palangą sujungus į vieną rinkimų apygardą su Kretinga, kandidatų vienas didžiausių rinkimų „arkliukų“ bus įvažiavimo į Palangą apmokestinimas. Sutinkate?
– Tai tikrai nebus „arkliukas“ vienmandatininkui, nes, kaip žinote, tokių klausimų sprendimai ne Seimo, o savivaldybės tarybos prerogatyva. Be to, manau šis klausimas kuriam laikui bus išsisėmęs iki Seimo rinkimų, nes iš visko sprendžiant – ateinančią vasarą įvažiavimo mokesčio dar nebus. Manau, tai turėtų būti palikta ateinantiems savivaldos rinkimams.
– Esate įžvalgus politikas, todėl paklausiu, kaip manote, kaip konservatorių kandidatas, neabejotinai, „palaimintas“ TS-LKD Palangos skyriaus ir jo įtakingo pirmininko Šarūno Vaitkaus, turės komunikuoti tokiu „karštu“ klausimu nenudegdamas ir nepakenkdamas Palangos konservatoriams ir jų pirmininkui, proteguojantiems įvažiavimo mokesčio klausimą?
– Manau, kad toks kandidatas ir, kaip Jūs įvardijate, įtakingas politikas tiesiog vengs diskusijos dėl šio klausimo. Palangos atstovai ir toliau laikysis savo pozicijos ir nesileis į gilesnes diskusijas, prisidengdami savivaldybės tarybos sprendimu. O, kad tas „karštas“ klausimas jau turi neigiamų pasekmių didžiausios valdančiosios partijos populiarumui, matosi iš vietinių palangiškių reakcijos.
– Kokia yra LSDP Palangos skyriaus ir jūsų, kaip skyriaus pirmininko ir savivaldybės Tarybos nario, pozicija dėl įvažiavimo mokesčio įvedimo?
– Palangos skyriaus pozicija yra labai aiški: įvažiavimo mokestis reikalingas. Jo dėka mūsų miestas galėtų toliau gražėti ir klestėti. Tačiau yra nemažai neišspręstų klausimų. Pats mokesčio dydis vis dar yra diskutuotinas klausimas. Taip pat sprendimas dėl parkavimo mokesčio: ar jį tikrai reikia palikti? Ar reikia apmokestinti tuo pačiu ir Šventąja? Ir galų gale, ar ekonomiškai bus pagrįstas įvažiavimo mokestis infrastruktūrai įrengti? Akivaizdu, kad nesudėliota aiški šios aktualijos sprendimo ir įgyvendinimo vizija. Tikiuosi iki Seimo rinkimų išsiaiškinsime.
– Ką, jūsų nuomone, turėjo padaryti Palangos valdžia pristatydama tokią toli siekiančią idėją?
– Visų pirma, prieš priimant lemiamą sprendimą, labai trūko diskusijos su vietiniais gyventojais ir čia dirbančiais verslininkais. Būtų buvę įdomu sužinoti, ką jie mano apie tokį mokestį, apie jo reikalingumą, naudą ir žalą. Tik po tokių diskusijų reikėjo „eiti“ į viešąją erdvę. Dabar padaryta viskas atvirkščiai. Ir manau dėl to kaltas per didelis pasitikėjimas savimi.
– Esate gan artimas ir, kai kas sako, labai lojalus merui Š. Vaitkui žmogus. Kokių patarimų esate pateikęs ar išreiškęs nuogąstavimų dėl sumanymo apmokestini įvažiavimą į Palangą merui?
– Aš esu lojalus Lietuvos socialdemokratų partijai. Dėl įvažiavimo mokesčio buvo diskutuota komiteto posėdžiuose, ten buvo išreikštos ir mano jau minėtos mintys: dėl dydžio, dėl teritorijos ir dėl diskusijos su bendruomene.
– Miestas jau ne vieną mėnesį nesėkmingai bando aukcione parduoti senąjį savivaldybės pastatą, taip pat pastatus J . Basanavičiaus gatvės pradžioje ir Šventojoje, kurie visi yra Valstybės turto fondo registre. Ką reikėtų daryti, kad nenaudojami pastatai pagaliau įgytų savo savininkus?
– Privatizavimo komisijos darbe dalyvavau praėjusioje savivaldybės tarybos kadencijoje. Tada vienas iš pasiūlymų buvo parduodamo turto viešinimas. Į tai buvo atsižvelgta: skirtos lėšos visuomenės informavimui ir pasiekti neblogi rezultatai. Nors kai kurių parduodamų objektų kainas pakėlėme, bet dėl viešinimo jie rasdavo savininką. Šioje kadencijoje privatizavimo komisijos veiklos neseku, bet, manau, anksčiau ar vėliau kiekvienas objektas atranda savo šeimininką.
– Praėjusiame Tarybos posėdyje Taryba patvirtino Kontrolės komiteto, kuriam jūs vadovavote ankstesnėje kadencijoje, pirmininką, juo tapo opozicijos atstovas Edmundas Krasauskas. Ar tai sveikintinas ženklas? Kokia buvo jūsų patirtis vadovaujant šiam komitetui?
– E. Krasauskas nėra pasiskelbęs dirbantis opozicijoje. O kad jis išrinktas komiteto pirmininku, manau, sveikintinas dalykas, savo patirtį galės panaudoti darbo organizavime. Mano patirtis pirmininkaujant buvo labai įvairi. Kadencijos pradžioje teko dirbti su vienokiu komitetu, laikui bėgant kai kurių narių politinėms pažiūroms pasikeitus, jis kardinaliai pasikeitė. Patirtis, kurią gavau jam vadovaudamas, man yra neįkainojama.
– Neįsižeiskite, ne man vienam atrodo, kad jūs dabartinėje Tarybos kadencijoje esate gerokai pasyvesnis negu buvusioje. Kodėl? Manote, kad „prieš vėją nepapūsi“?
– Mano pasyvumas paremtas racionalesniu darbu. Juk ne per Tarybos posėdį vyksta tikrasis darbas, o užkulisiuose, tai išmokau pirmoje kadencijoje. Ką išmokau, tuo naudojuosi, manau, rezultatas tik geresnis.
– Beje, kai kas jus kaltina pernelyg draugiškais santykiais su meru Š. Vaitkumi. Esate draugai?
– Turiu gyvenime vieną Draugą (iš didžiosios raidės), turiu daug bičiulių, bendradarbių, bendraminčių ir bendrakeleivių. Šiandien negaliu pasakyti, kuriai grupei priskirti merą Š. Vaitkų. Politikoje amžinų draugų, kaip ir priešų, nėra...
– Prisimenu, kad kažkada siekėte, jog Palangoje būtų pastatytas daugiabutis, skirtas socialinio būsto laukiantiems palangiškiams. Ar tokia graži idėja jau yra palaidota?
– Idėja negali būti palaidota ir nebus, aš šią mintį tikiuosi anksčiau ar vėliau įgyvendinti. Manau, kai baigsime statyti kultūrinius pramoginius objektus, atsiras galimybė atsigręžti ir į socialinius dalykus.
– Kokias kitas, kaip vadinu, socialdemokratines jūsų idėjas norėtumėte, kad žinotų miesto visuomenė?
– Idėjos nepasikeitusios nuo rinkimų. Tai jau paminėtos socialinės problemos, žinoma, kurorto žiemos ir vasaros sezonų aktualijos, žaliosios energijos populiarinimas, reabilitacijos centrų ir sporto bazės plėtra.
– Esate vieno iš pagrindinių komitetų – Statybos ir miesto ūkio – narys. Ar nusimato didelių investuotojų Palangoje artimoje ateityje?
– Artima ateitis, žiūrint politiko akimis, yra 5 metai. Tai tikrai bus projektai, kurie pradėti įgyvendinti dar praėjusioje kadencijoje. Žinoma, reikia visiems prisidėti prie to, kad kiek įmanoma greičiau verslo atstovai galėtų susitvarkyti dokumentus dideliems projektams. Manau, puikus pavyzdys yra Kretingos savivaldybė.
– Paaiškinkite prašau visuomenei, kokioms statyboms Komitetas, o vėliau Taryba, ir jūsų balsas, praėjusiame posėdyje atvėrė kelią Kretingos gatvės ir Klaipėdos plento sankryžoje, už „Lukoil“ degalinės? Ar neiškils šioje vietoje populiaraus tinklo užkandinės kotedžų kvartalas?
– Paruoštas ir patvirtintas projektas nėra kvartalo statybai, o užkandinei, kuri nebus kioskelio tipo. Vizualizacijoje tai labai tvarkingas ir gražus naujas objektas, su galimybe nusiplauti automobilį. Manau, tokių vietų trūksta Palangoje.
– Beje, ar jūsų nuomone, nėra ydinga, kai investuotojai, pasitvirtinę Taryboje detaliuosius planus, vėliau investicijas „užšaldo“ neapibrėžtam laikui. Kalbu, pavyzdžiui, apie šalia „Lukoil“ degalinės iki šiol turėjusį iškilti prekybos tinklą „Iki“, yra, žinia, ir daugiau tokių pavyzdžių...
– Mūsų funkcija yra, kiek tik įmanoma, padėti verslininkams susitvarkyti visus dokumentus, kurie leistų įgyvendinti projektus, atitinkančius teisės aktus. Verslas – kaip gyvas organizmas, kartais būna viskas gerai, kartais ne taip gerai. Prievartos naudoti negalime. Vienintelis įrankis susitarti yra derybos, o tada bus ir rezultatas.
– Beje, ar miestas ketina kaip nors privesti „Rimi“ savininkus įgyvendinti su atėjimu į Palangą duotus pažadus. Prieš dvejus metus „Rimi“ antrinė įmonė „Hakonlita“ įsipareigojo išplatinti kelių šimtų metrų ilgio Klaipėdos plento ruožą ir iš jo krovininiam transportui įrengti įvažiavimą į prekybos centro teritoriją. Šiandien jau yra praėję visi duotų pažadų terminai, o antrojo įvažiavimo prie parduotuvės vis nėra... Kas dėl to kaltas?
– Nebūtina iškart ieškoti kaltų. Manau, reikia kalbėtis ir išsiaiškinti, kokia situacija, kodėl vėluojama ir panašiai. Patys verslininkai turi būti suinteresuoti susitvarkyti įvažiavimą, nes konkurentai jau turi tvarkingus įvažiavimus, o pirkėjai tai mato.
– Koks didžiausias jūsų gyvenimo Palangoje atradimas? O koks didžiausias nusivylimas?
– Palangoje gyvenu jau 14 metų. Teko sutikti daug šviesių žmonių, patirti džiugių akimirkų. Nusivylimų taip pat būta, bet juos atperka malonūs atradimai, puikūs žmonės.