Susibūrusio Palangos medžiotojų būrelio, vadovaujamo Roberto Žliubo, nariai turi vieną bendrą bruožą – juos visus įsuka azarto verpetas, vos pakliuvus į gamtos apsuptį. Pasitinkant Šv.Huberto - medžiotojų dieną, kuri bus minima lapkričio 3-ąją, palangiškiai džiaugiasi nauja pramoga – prasidėjo medžioklės su varovais sezonas, suteikdamas aštresnių pojūčių medžioklės gerbėjams. Nuo seno Lietuvoje medžioklės sezonas prasidėdavo būtent lapkričio 3-iąją.
Privaloma žinoti
Medžiotojų būrelis vienija 24 įvairios profesijos vyrus, pasiryžusius imtis atsakingos pareigos – kontroliuoti populiaciją. Iš jų aktyviai medžioklėse dalyvauja 17 aistruolių. „Mes ne „mėsininkai“, medžiojam ne dėl mėsos“, - patvirtina būrelio narys Viktoras Večerskis. Įsiliejimas į medžiotojų gretas nesuteikia vien tik privilegijas, privaloma vykdyti ir pareigas. Medžiotojai turi sukaupę visą žinių „bagažą“ apie kiekvieno sezono ir gyvūno ypatumus. Privaloma žinoti, kada ir kokiu metu galima medžioti tam tikrus gyvūnus, kad nepridaryti neatitaisomos žalos gamtai. „Tai nerūpi tik brakonieriams“, - teigė V.Večerskis. Su jų nelegalių veiksmų padariniais tenka susidurti ir medžiotojų būrelio nariams.
Licenzijos
Medžiotojai negali pažeisti išduotos licenzijos tvarkos, kurioje nurodoma, kiek galima sumedžioti gyvūnų. Neviršijus šio skaičiaus, perskaičiuojami gyvūnai ir kito sezono metu medžiotojams suteikiama galimybė sumedžioti daugiau. Taip išlaikoma riba tarp gamtos ir žmonių poreikių. Šiais metais Palangos medžiotojų būrelis gavo leidimą sumedžioti 20 stirnų.
Medžioklė su varovais
Medžiotojų būrelio nariai patyrė didelį nuotykį ir malonumą įvykusioje medžioklėje, pasitelkus į pagalbą varovus: žmones ir šunis. Medžiokliniai šunys lėkdami paskui užuodžiamus kvapus gąsdina žvėrį, kuris blaškosi į visas puses ir sprunka jam parankiausiu keliu. Apsupę medžiojamą plotą varovai, kuriuos skiria 35 metrų atkarpos, stengiasi gyvūną nukreipti link jo laukiančių medžiotojų. Net nenumanydamas apie jo iš visų pusių laukiamus spąstus, gyvūnas blaškosi ir tampa lengvai pasiekiamu taikiniu.
Medžioklė su varovais – vienas iš seniausių medžioklės būdų, išpopuliarėjusių dar viduramžiais. Tuomet medžioklės plotus užtverdavo tinklais, į kuriuos varovai suvarydavo žvėris. Medžiotojai, jodami ant žirgų, juos medžiodavo. Tokios medžioklės užsitęsdavo kelias paras, po kurių vykdavo didžiulės vaišės.
Sumedžiotas laimikis
Vaišėmis po patirtos medžioklės galėjo mėgautis ir palangiškiai. Varovų padedami, tiek žmonių, tiek ir šunų, medžiotojai sumedžiojo tris lapes, dvi stirnas, o patys šunys sugavo usūrinį šunį. Būrelio narys V.Večerskis pabrėžė, kad jų komandoje šunys protingi ir net apdovanoti medžiotojai, kurie padeda savo šeimininkams šiose kovose. Vienas šunų komandos narys yra dalyvavęs respublikiniame konkurse ir užėmęs garbingą antrąją vietą.
Pasak V.Večerskio, retai kada iš medžioklės grįžtama be laimikio. Dažnai tai nulemia oro sąlygos, kurios sutrukdo sėkmingai medžioklei. Šiuo metu daugiausiai medžiojamos stirnos, lapės bei šernai, tad medžiotojams netenka medžiojamuose plotuose liūdėti.
Medžioti – prabanga
Medžiotojams tenka ne tik galimybė parsinešti sumedžiotą žvėrį, jie žiemą juos ir maitina, jais rūpinasi. „Žiemą mes nuvežam žvėrims šimtą maišų grūdų“, - pasakojo V.Večerskis. Pasak jo, medžiotoju būti yra prabangus malonumas, nes kainuoja ne vien pašarai, bet ir mokesčiai už licenzijas. Tik gerokai investavus galima mėgautis malonumu medžioti. Tačiau ir tai nenuslopina medžioklės mylėtojų, kurie pirmai progai pasitaikius skuba į lemtingą kovą, jausdami pasitenkinimą savo pasirinkta laisvalaikio veikla.



Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.