Prezidento kanceliarijos užsakymu apklausa dėl Stambulo konvencijos įvyko 31 mieste ir 35 kaimuose, taip pat Palangoje

Prezidento kanceliarijos užsakymu apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, balandžio 8-17 dienomis. Interviu telefonu metodu apklaustas 1.001 šalies gyventojas, tyrimas vyko 31 mieste ir 35 kaimuose. Apklausa vyko Palangoje.

Konvencijos ratifikavimui pritaria ir greičiau pritaria 22,1% apklaustųjų, 48,8% respondentų teigia tam nepritariantys arba greičiau nepritariantys, o 29,2% neturi nuomonės šiuo klausimu.
Respondentų buvo klausiama „Ar pritariate, kad Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją?“.
Nagrinėjant duomenis skirtingais pjūviais, matyti, kad Stambulo konvencijos ratifikavimui labiau nepritaria vyrai, o moterys dažniau neturi nuomonės šiuo klausimu. Atliekant apklausą, vyrų grupėje 22,5 proc. pritarė Konvencijos ratifikavimui, 50,3 proc. nepritarė, o 27,2 proc. neturėjo nuomonės. Iš moterų – 21,7 proc. pritarė Stambulo konvencijos ratifikavimui, 47,4 proc. nepritarė, o 30,9 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Nagrinėjant duomenis pagal amžiaus grupes, matyti, kad labiausiai šią konvenciją palaiko jauniausi respondentai, asmenys iki 29 metų amžiaus. Šioje amžiaus grupėje Konvencijos ratifikavimui pritaria 37,5 proc. respondentų, nepritaria 30,9 proc., o neturi nuomonės 31,6 proc. apklaustųjų. Toliau – kuo vyresnė amžiaus grupė, tuo palaikytojų mažiau. Pavyzdžiui 40–49 metų amžiaus grupėje Stambulo konvenciją palaiko jau tik 21,8 proc., o vyriausioje amžiaus grupėje, kurioje yra asmenys nuo 70 metų amžiaus, – 10 procentų.
Jaunesni labiau palaiko, vyriausieji dažniausiai neturi nuomonės Daugiausia Stambulo konvencijos skeptikų yra vidutinio ir vyresnio amžiaus grupėse. Tarkime, grupėje nuo 30 iki 39 metų amžiaus jų yra 47,6 proc., tarp 40–49 metų asmenų – 50,8 proc., tarp 50–59 metų asmenų – 53,6 proc., tarp 60–69 metų respondentų – 57,2 proc., o vyriausioje amžiaus grupėje (70 metų ir vyresnių) – 45,7 procento.
Vyriausių respondentų amžiaus grupė išsiskiria dar ir tuo, kad jie dažniau nei kiti neturi nuomonės šiuo klausimu. 70 metų ir vyresnių žmonių grupėje tokių respondentų buvo 44,3 procento. Antroje vietoje pagal šią kategoriją yra jauniausios amžiaus grupės respondentai. 31,6 proc. apklaustųjų iki 29 m. teigė neturintys nuomonės dėl Konvencijos ratifikavimo.
Pagal išsilavinimą, daugiausia (24,2 proc.) pritariančių Stambulo konvencijos ratifikavimui yra tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių respondentų. Kuo išsilavinimas žemesnis, tuo pritariančių dalis mažesnė. Atitinkamai Konvencijos ratifikavimui pritaria 21,9 proc. vidurinį, aukštesnįjį ir spec. vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų ir 13,3 proc. nebaigusių vidurinės.
Didžiausia dalis (50,4 proc.) nepritariančių Konvencijos ratifikavimui yra tarp vidurinį, aukštesnįjį ir spec. vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų. Tarp asmenų su nebaigtu viduriniu išsilavinimu tokių yra 41,7 proc., tarp žmonių su aukštuoju išsilavinimu – 46,7 procento. Daugiausia (45 proc.) neturinčių nuomonės šiuo klausimu yra nebaigę vidurinio išsilavinimo. Tarp asmenų su viduriniu, aukštesniuoju ir spec. viduriniu išsilavinimu tokių yra 27,7 proc., tarp asmenų su aukštuoju išsilavinimu – 29,1 procento.
Pagal socialinę padėtį, Stambulo konvencijos ratifikavimą labiausiai (44,4 proc.) palaiko moksleiviai ir studentai. Pavyzdžiui, tarp pensininkų taip teigiančių yra tik 9,7 procento.
Nepritariančiųjų konvencijos ratifikavimui daugiausia yra tarp bedarbių (55,9 proc.), pensininkų (52,2 proc.), tarnautojų (52,3 proc.) ir darbininkų (50,8 proc.). Mažiausios skeptikų gretos yra tarp moksleivių, studentų (17,8 proc.) ir specialistų (43 proc.). Dažniausiai šiuo klausimu nuomonės neturi pensininkai (38,1 proc.) ir moksleiviai bei studentai (37,8 proc.). Mažiausia neturinčių nuomonės dalis yra tarp tarnautojų – 19 procentų. Pagal pajamas, pastebima tendencija, kad kuo didesnes pajamas gauna asmenys, tuo labiau palaiko Konvencijos ratifikavimą. Pavyzdžiui, tarp asmenų, kurių šeimos narių pajamos siekia po 601 eurą ir daugiau, palaikančių yra 30,1 procento. O tarp asmenų, kurių pajamos šeimos nariui yra iki 300 eurų, – 12,7 procento, rašo delfi.lt