Praėjusį antradienį visa Lietuva minėjo Gedulo ir vilties dienos 70-ąsias metines, ne išimtis ir palangiškiai. Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos skyriaus nariai iškilmingai minėjo šią dieną, kuri istorijoje palikusį gilų ir skausmingą pėdsaką. Palangiškiai šią dieną minėjo su akcija „Uždekim žvakutes sielvarto stotyse“, filmo „Misija Sibire“ peržiūra, ekspozicijos lankymu Tremtinių rezistencijos muziejuje. Vakarop visi susirinko prie Tremtinių kryžiaus.
Visa diena buvo skirta prisiminti tremtyje žuvusius lietuvius, atkartoti prisiminimus, išlikusius sugrįžusiųjų namo atmintyje.
Priešpiet prasidėjęs minėjimas, lydimas žvakelių liepsnos tęsėsi iki vakaro. Vakarop minėjimo dalyviai, po Šv.Mišių Palangos bažnyčioje patraukė link Tremtinių kryžiaus.
Tądien jubiliejinė Gedulo ir vilties diena buvo aktyviai minima visoje Lietuvoje. Neveltui apie tai užsiminė ir tremties duonos ragavusi, susirinkus visiems minėjimo dalyviams prie tremtinių kryžiaus, Irena Galdikaitė. „Gaila, jog šiemet su mumis mažai jaunimo, kuris mums padainuodavo gražių dainų“, - pastebėjo ji. Išties, jaunųjų palangiškių vyresniųjų gretose nebuvo matyti.
Uždegtų žvakelių apsuptyje susirinkę palangiškiai drauge prisiminė labiausiai įsiminusius anuometinius įvykius, palietusius daugelį lietuvių šeimų. Tačiau kaip užsiminė renginį vedusi Aušra Latonienė, tai ne tik gedulo, bet ir vilties diena. Viltis visuomet palaikė tuomet atskirtus nuo gimtinės lietuvius, kai kuriems pavyko pasiekti savąjį kraštą. Juk išties laisvė įvertinama tik tuomet, kuomet jos netenkama.
Minėjime dalyvavo ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, taręs savąjį žodį tremtiniams pagerbti, taip pat atvyko dvasininkai – Telšių vyskupas bei Palangos klebonas Marius Venskus. Visi drauge patyrė išgyventą vargą ir neišnykusį tikėjimą.
„Išveš mano šeimą, išveš“, - prisimintą palangiškės Stefos Večerskytės-Daukšienės sapną atkartojo A.Latonienė. „Vilties ratu“ pavadinta prisiminimų, dainų, tylos valanda nepaliko abejingų nei tremties vargus išgyvenusių žmonių, nei tokias istorijas tik knygose skaičiusiųjų.
Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.