Prisimenant architektą, kūrusį Palangos veidą

Kiekvienas prisidėjęs prie Palangos kūrimo yra vertas didžiausios meilės. Neabejotina, jog jie taip pat kūrė su meile. Kaip pastebėjo praėjusią savaitę Palangos miesto viešojoje bibliotekoje draugėn susirinkę kurorto architektai, kūrėjai, neveltui atidarius vasaros sezoną kurorte buvo prisimintas žymus architektas Algimantas Lėckas, daug prisidėjęs prie Palangos kūrimo.

Žymų architektą, dėl Palangos nuveikusį itin svarių darbų, prisiminė ne tik jo artimieji, bet ir bičiuliai, draugai iš studijų laikų, mielai pasidalinę išlikusiomis gražiausiomis akimirkomis.

A.Lėckas – ne tik pasižymėjęs architektas, tačiau ir skulptorius bei dailininkas. Jo darbais turėjo progą pasimėgauti ir susirinkę dalyviai. Kaip pripažino šį žymų žmogų, 2008 metais palikusį didžiulį palikimą ne tik artimiesiems, bet ir visiems Lietuvos žmonėms, jį pristatę Palangos bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys bei architektas Leonas Mardosas, itin simboliška jį prisiminti būtent Palangoje, nes čia jis įamžino pavyzdinių darbų, privalančių būti įrašytiems į saugomų objektų sąrašą.

Šis menininkas papuošė pajūrio kurortą ne vienu poilsiavietės kompleksu, kaip įvardijama, suformavo jos kurortinės architektūros standartą. Bičiuliai A. Lėcką apibūdina kaip tikrą Renesanso dvasios žmogų.

Tik pabaigęs studijas Kauno politechnikos institute, iškart tapo Panevėžio rajono architektu, vėliau – Panevėžio miesto vyr. architektu. Nuo 1992 m. – miestų statybos projektavimo instituto Vilniuje projektų vyr. architektas. 1992–2005 m. bendrovės „Jungtinės architektų dirbtuvės“ vyr. architektas. Vėliau tapė, kūrė skulptūras.

Palangoje jis taip pat pasižymėjo keletu savo darbų. Dar 1967 m. jis parengė Vanagupės kurorto detalųjį planą, po metų talkino Vytautui Jurgiui Dičiui projektuojant prekybos centrą „Girstupis“ Kaune. Ne vienas jį pažinojęs bičiulis įvardino, jog pajūryje jis paliko dalį savo širdies.

„Turbūt ir jo žmona Aida, kuri šiuo metu šalia, gali patikslinti, jog Algimanto gyvenimas buvo Palangoje, kur jis paliko daug reikšmingų darbų“, – nusišypsojo L.Mardosas, kalbėdamas apie Anapilin iškeliavusį kolegą.

Išties A.Lėckas ryškiausius kūrybos pėdsakus paliko pajūry, tiksliau – Palangoje, kur iki šiol stovi jo projektuoti vila „Voveraitė“ (1970 m.), poilsio namai „Linas“ (1975 m. ), sanatorija „Palanga“ (1976 m.), Jūreivių poilsio bazė (1979 m.), plaukimo baseino kompleksas (1984 m.). Tiesa, kai kurie jų jau rekonstruoti, atnaujinti.

Bene lankomiausi architektūros mylėtojų yra 1969 m. jo kurti poilsio namai „Žilvinas“, kuriuos drąsiai galima įvardinti moderniosios kurortinės architektūros etalonu.

„Mes, susibūrę į Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubą, palangiškiai jau sprendėm klausimą, kad poilsio namus „Žilvinas“ reiktų įrašyti į paveldosauginių objektų sąrašą“, – mintis perteikė L.Mardosas. Galbūt išties ji ir taps ateityje realia.

Už savo originalią kūrybą A. Lėckas 1984 m. buvo apdovanotas SSRS Ministrų Tarybos premija, o jo kurti objektai iki šiol žavi kolegas, traukia akį originaliais sprendimais.