Pristatys Antano Gudaičio tapybą

Lankytojai išvys vieno žymiausių XX a. lietuvių tapytojų kūrinius iš Antano Gudaičio kūrybos fondo, kai kurie bus rodomi viešai pirmą kartą. Parodą papildys akimirkos iš menininko kūrybinio gyvenimo, kurias užfiksavo Algimantas Kunčius.

Menininkas, pakeitęs lietuvių tapybą

Antanas Gudaitis – viena ryškiausių XX a. Lietuvos dailės figūrų, kurios kūryba reikšmingai prisidėjo prie moderniosios lietuvių tapybos formavimosi. 1929–1933 m. studijuodamas Paryžiuje jis susipažino su modernizmo idėjomis, o grįžęs į Lietuvą kartu su kitais jaunais menininkais ėmėsi keisti tuometinį dailės lauką.

1932 m. jis kartu su Antanu Samuoliu, Viktoru Vizgirda ir Juozu Mikėnu sukūrė lietuvių moderniojo meno parodą ir ją lydėjusį leidinį „Ars“. Tai tapo pagrindu to paties pavadinimo menininkų grupei, kurios veikla reikšmingai prisidėjo prie moderniojo meno judėjimo Lietuvoje.

A. Gudaičio kūryba per kelis dešimtmečius nuolat keitėsi, tačiau joje išliko smalsumas ir atvirumas aplinkai. Dailininką domino ne tik tapyba, bet ir literatūra, muzika, teatras, liaudies menas. Jo kūriniuose susitinka peizažai, portretai, natiurmortai ir figūrinės kompozicijos, o vėlesniuose darbuose vis daugiau atsiranda simbolinių ir alegorinių motyvų. Parodoje lankytojas galės pamatyti skirtingų laikotarpių dailininko tapybą ir piešinius, atskleidžiančius šį įvairialypį kūrybos kelią. Kai kurie iš jų bus rodomi viešai pirmą kartą.

Palanga – vasaros kūrybos ir susitikimų vieta

A.Gudaičio gyvenime ypatingą vietą užėmė Palanga. 1959 m. jo šeima čia įsigijo nedidelį medinį vasarnamį, kuriame dailininkas įsirengė vasaros dirbtuvę. Palangoje jis kasmet praleisdavo po keturis ar penkis mėnesius, o pajūris tapo atspirties tašku kelionėms po Žemaitiją. Dailininkas lankydavosi miesteliuose ir kaimuose, apžiūrėdavo koplyčias bei kapines, susitikdavo su liaudies meistrais ir kitais menininkais. Šios patirtys atsispindėjo jo kūryboje – Palangos ir Žemaitijos kraštovaizdžiai, gamta, žmonės ir aplinka tapo svarbiais kūrybos impulsais.

Tačiau A. Gudaičio vasaros buvo skirtos ne vien tapybai. Jo namai Palangoje tapo susitikimų vieta čia vasarojantiems menininkams, o greta įsikūrusių Gudaičių, Dvarionų ir Uogintų šeimų sodybos sudarė savotišką vasaros kūrybinę bendruomenę. Būtent šį platesnį A. Gudaičio vasaros pasaulį siekiama atskleisti parodoje.

Nuo „Ars“ iki Palangos: parodą lydės susitikimai ir edukacijos

Parodos lankytojų lauks ir lydimųjų renginių programa, kviesianti į A. Gudaičio kūrybą pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Ekskursijoje ir pokalbyje su parodos kuratore, menotyrininke Alge Gudaityte bus aptariama liaudies meno įtaka A. Gudaičio kartos menininkams, jo kūrybos kelias ir grupės „Ars“ reikšmė Lietuvos moderniojoje tapyboje. Dailėtyrininkė dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė pasakos, kaip A. Gudaitis liaudies meno tradiciją susiejo su Paryžiaus modernizmo mokykla ir kaip susiformavo išskirtinė jo plastikos kalba.

Atskiras susitikimas bus skirtas A. Gudaičio gyvenimui ir kūrybai Palangoje. Apie dailininko pasaulį pajūryje, keliones po Žemaitiją, grybavimą Kuršių nerijoje, susitikimus su menininkais, šventes ir išlikusius prisiminimus pasakos dailininko šeimos nariai, draugai, kolegos.

Jaunesni parodos lankytojai ir šeimos bus kviečiami į kūrybines edukacijas, kuriose bus galima mokytis eskizuoti, kurti zoomorfinius portretus ir iš arčiau susipažinti su A. Gudaičio kūryba.