Projektas atsirado atsižvelgus į Palangos gyventojų poreikius. 2024 metais atlikta gyventojų apklausa parodė, kad miestiečiai ypač vertina ne tik vasaros sezono renginius, bet ir nedidelio formato, ištisus metus vykstančias veiklas, kurios suteikia galimybę susitikti, bendrauti, mokytis ir stiprina bendrystės jausmą.

Pagrindinės projekto tikslinės grupės – senyvo amžiaus žmonės, jaunimas, ypač mažiau galimybių turintys 18–35 metų jaunuoliai, ir žmonės su negalia. Todėl projektu siekiama ne tik suteikti naujų žinių ir praktinių įgūdžių, bet ir mažinti socialinę atskirtį, skatinti žmonių aktyvumą, bendravimą bei dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

Projektas išsiskiria veiklų gausa ir įvairove – per visą jo įgyvendinimo laikotarpį bus surengta daugiau kaip 60 skirtingų veiklų, apimančių skaitmeninį raštingumą, kūrybiškumą, šiuolaikines technologijas, tradicinius amatus ir kultūros paveldą. Didžioji jų dalis jau įvyko, o iki rugsėjo 28 d. projekto veiklose jau dalyvavo daugiau kaip 130 žmonių, kurių daugumą sudaro projekto tikslinių grupių atstovai.

Projektas turi dvi gana skirtingas, tačiau viena kitą papildančias kryptis – viena jų susijusi su šiuolaikinėmis technologijomis ir kūrybiškumu, kita gręžiasi į tradicinius amatus, tekstilę ir kultūros paveldą.

 

Viena projekto veiklų – mokymų ciklas „Skaitmeninis pasaulis paprastai“. Jis skirtas praktiškai supažindinti dalyvius su technologijomis, kurių šiandien prireikia kone kasdien – naudojantis banku ir valstybės paslaugomis, bendraujant, kuriant turinį ar tiesiog norint saugiai jaustis internete.

Rugpjūčio 25 d. mokymų ciklas pradėtas pažintimi su dirbtiniu intelektu. Skaitmeninių inovacijų praktikas Aivaras Vaginis dalyvius supažindino su DI ir jo praktinio naudojimo galimybėmis. Mokymų esmė – parodyti ne abstrakčią technologiją, o tai, kaip šiuolaikiniai įrankiai gali praversti žmogaus kasdienybėje ir kūrybinėje veikloje.

Rugsėjo 2 d. dėmesys buvo skirtas valstybės paslaugoms, bankams ir įvairioms savitarnos sistemoms internete. Mokymus vedė ekonomikos ir verslumo mokytoja ekspertė, edukologijos magistrė ir karjeros specialistė Laimutė Gegieckienė.

Kituose ciklo mokymuose dalyviai susipažino su naujaisiais komunikacijos kanalais ir vaizdo pokalbiais, socialiniais tinklais, vizualinio bei grafinio dizaino priemonėmis ir mobiliosiomis programėlėmis. Mokymuose buvo pristatomos galimybės patiems kurti vizualinį turinį, naudotis tokiomis platformomis kaip „Canva“, telefonu kurti bei montuoti nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Paskutinė projekto veikla vyks spalio 6 d. – mokymai bus skirti elektroninei identifikacijai ir duomenų saugai. IT ir skaitmeninio saugumo ekspertas Lukas Viskontas supažindins dalyvius su elektroniniu parašu, dviejų veiksnių autentifikacija, asmens duomenų apsauga, sukčiavimo internete ir „phishing“ grėsmėmis bei saugesnio elgesio skaitmeninėje erdvėje principais.

 

Visai kitokia projekto dalis – „Palangos rankdarbių meistarnė“. Jos tikslas buvo ne vien išmokyti konkretaus amato. Per tradicines tekstilės veiklas siekta suburti skirtingo amžiaus žmones, sudaryti galimybes perduoti praktines žinias iš vienos kartos kitai ir kartu aktualizuoti kultūros paveldą.

Veiklų spektras buvo itin platus. Projekto metu dalyviai galėjo susipažinti su dygsniavimu, delmonais, žemaičių drabužiais, lėlyčių kūrimu, skiautiniais, nėrimu adata, verpimu verpstuku, baltu kiauraraščiu, vytinių juostų audimu, augaliniu dažymu, kuršių genties drabužių gamyba ir kitomis tradicinės tekstilės technikomis.

Rugsėjį surengta atskira trijų dienų rankdarbių seminarų programa Palangos kurorto muziejuje. Jos metu archeologas ir juvelyras Evaldas Babenskas pristatė kuršių genties papuošalus, Irma Šlytė – archeologinės tunikos kirpimo ir pasiuvimo interpretacijas. Tautinio kostiumo ekspertė, etnologė Asta Vandytė kalbėjo apie XIX a. tunikinių marškinių pasiuvimo ir dekoravimo ypatumus, menininkė Rasna Noreikytė pristatė knygą „SAVI MARŠKINIAI. ARČIAU KŪNO“, o kostiumų istorikė ir dizainerė dr. Rūta Guzevičiūtė nagrinėjo tunikos klajones laike ir erdvėje. Programą papildė tunikų mėgėjiškos kolekcijos pristatymas su kostiumų dizaineriais Jolanta Rimkute ir Povilu Zaleskiu.

 

Atskira ir viena iš didesnių projekto veiklų – tautinio kostiumo kūrimas ir pasiuvimas. Čia dalyviai įtraukti į patį kūrybos procesą: analizuota istorinė medžiaga, rengti autentiškais šaltiniais paremti eskizai, atrinkti tinkami audiniai bei siūlai, o siuvimo darbai atlikti dalyviams dirbant kartu su specialistais.

Ši veikla pratęsė rankdarbių seminaruose įgytas žinias praktiškai – tradicinis kostiumas buvo pažįstamas ne tik klausantis specialistų, bet ir pačiam pereinant jo kūrimo kelią. Taip kultūros paveldas projekte tapo ne vien pasakojimu apie praeitį, o praktine patirtimi, kurią dalyviai galėjo išbandyti savo rankomis.

 

Bene įdomiausias „Kūrybiškos bendrystės Palangoje“ bruožas – labai skirtingų veiklų sugretinimas. Vienuose užsiėmimuose žmonės mokėsi naudotis dirbtiniu intelektu ar kurti turinį telefonu, kituose – paėmė į rankas verpstuką, mokėsi senųjų tekstilės technikų, gilinosi į istorinio drabužio konstrukciją ar patys prisidėjo prie tautinio kostiumo kūrimo.

Tačiau abi kryptis jungia ta pati idėja – žmogus ne tik gauna informaciją, bet ir pats dalyvauja, išbando, kuria bei bendrauja.

Projekto metu taip pat įgyvendintos fotografijos ir dizaino kūrybinės dirbtuvės. Fotografijos užsiėmimuose dėmesys skirtas kadravimui, kompozicijai, vaizdo apdorojimui ir turinio kūrimui socialinėms medijoms, o dizaino veiklose – vizualinės komunikacijos pagrindams, spalvų teorijai, šriftams, kompozicijai bei darbui su šiuolaikinėmis grafinio dizaino priemonėmis.

Projektas siekia ne pasiūlyti pavienius užsiėmimus, o per daugiau kaip 60 skirtingų veiklų sukurti erdvę susitikti skirtingų kartų, patirčių ir gebėjimų žmonėms. Todėl viename projekte šalia tradicinės tekstilės, tautinio kostiumo ir kultūros paveldo atsirado dirbtinis intelektas, skaitmeninis saugumas, fotografija, dizainas ir šiuolaikinės komunikacijos priemonės.

 

Projekto pavadinimas – „Kūrybiška bendrystė Palangoje“, projekto Nr. 11-625-K-0006.

Projekto vykdytojas – Palangos kultūros centras.

Partneriai – Palangos krašto etnoklubas „Mėguva“ ir Lietuvos pensininkų sąjungos Palangos pensininkų bendrija „Bočiai“.

Tikslinės grupės – senyvo amžiaus asmenys, jaunimas, ypač mažiau galimybių turintys 18–35 metų jaunuoliai, ir asmenys su negalia.

Iki 2026 m. rugsėjo 28 d. projekto veiklose jau dalyvavo daugiau kaip 130 žmonių, kurių dauguma – projekto tikslinių grupių atstovai.

Per projektą bus įgyvendinta daugiau kaip 60 įvairių veiklų. Tarp jų – skaitmeninio raštingumo mokymai, fotografijos ir dizaino dirbtuvės, tradicinių tekstilės amatų seminarai bei praktiniai užsiėmimai ir tautinio kostiumo kūrimas bei pasiuvimas.

Paskutinė projekto veikla – elektroninės identifikacijos ir duomenų saugos mokymai – vyks spalio 6 d.

Bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 87 489,69 Eur.

Projektas įgyvendinamas iki 2026 m. spalio 31 d.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.