Praėjusį šeštadienį į amžinojo poilsio vietą palydėjome buvusį ilgametį Palangos senosios gimnazijos direktorių Algirdą Karačionką.
Mirtis yra didelė žaizda kiekvieno mūsų gyvenime. Paradoksalu, bet būtent tada, kai mirtis įsuka Amžinybės ratą, mes galime susikoncentruoti į tai, ką vadiname praeitimi.
Buvusį Gimnazijos direktorių prisimename ne tik kaip daug metų dirbusį mokyklos vadovą, bet ir malonų, išsilavinusį, nepaprastai taktišką ir dėmesingą kiekvienam žmogų.
Akivaizdu, kad Algirdas Karačionka mūsų atmintyje išliks kaip vienas iš svarbiausių gimnazijos atkūrimo Palangoje asmenų. Gimnazijos atkūrimo idėja, kilusi iš keleto lietuvių kalbos mokytojų mandagių užuominų, palaikoma mokyklos direktoriaus, palaipsniui tapo visa vienijančiu siekiniu ir su juo susijusių žmonių garbės reikalu. Neabejotina, kad Gimnazijos kūrimo procesas yra rašytinės Palangos miesto savivaldybės istorijos dalis, įženklinanti ir Algirdo Karačionkos vardą.
Algirdas Karačionka net ir sunkiausiomis aplinkybėmis niekada nesakydavo netiesos – patylėdavo, paabejodavo, bet netiesos žodžiams jo balsas neprasiverdavo. Prisimintinas Direktoriaus rūpestis, pagarbus santykis su kitais vadovais. Virsmas keturmete gimnazija miesto tarybos buvo dažnai atidedamas. Prisimenu, kad didelę įtaką darė jo rūpestis dėl sprendimo pasekmių ir kitoms mokykloms: niekada nesiekė vienašališkos naudos tik gimnazijai. Reikėjo ne vienerių metų, kol viskas galų gale susidėjo taip, kaip reikia.
Algirdas Karačionka retai šypsojosi, todėl gerai prisimenu jo džiaugsmą veide ir pasididžiavimą, kada jo vadovaujamai mokyklai po ilgų vargų buvo suteiktas gimnazijos statusas ir ji buvo pradėta vadinti Palangos senąja gimnazija.
Direktoriau, tikime, kad grįžti į namus, kurių niekada neapleidai.
Palangos senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.