„Profesinis perdegimas“ – kaip jo išvengti ir ką daryti, kad darbuotojai dirbtų su „ugnele“

Pastaruoju metu gana dažnai galima išgirsti terminą „profesinis perdegimas“. Taip apibūdinamas reiškinys, kai dėl per didelio, užsitęsusio streso darbe žmogus išsenka emociškai, protiškai ir fiziškai.  

Tokios perdegimo istorijos kiekvienam baigiasi įvairiai: tai gali būti ir kito darbo paieškos, emocinis lūžis, pertrauka nuo bet kokios veiklos, o kartais pasitaiko ir liūdnesnių scenarijų. Kaip pastebėti profesinį perdegimą laiku? Ir ką daryti, jei tai nutiko jūsų organizacijoje/ skyriuje? 

Profesinio perdegimo požymiai 

Siekiant padėti, pirmiausia reikia išsiaiškinti profesinio perdegimo priežastis ir požymius. Dažniausiai perdegimas pasireiškia: 

-fiziniu bei psichiniu išsekimu – suprastėjusi sveikata, emocinio tuštumo pojūtis, apatija, chroniškas nuovargis, nesugebėjimas įvykdyti keliamų reikalavimų ir pan.; 

-depresyviomis nuotaikomis – ciniškas, kandus požiūris į savo darbą, kolegas, klientus, bejausmis, nehumaniškas elgesys su aplinkiniais ir t. t.; 

-abejingumu profesinei veiklai – sumažėjęs profesinis aktyvumas ir efektyvumas, nekompetentingumo jausmas, abejingumas darbo rezultatams, kuriamai vertei ir kt. 

Kas sukelia darbuotojų perdegimą 

Reikėtų suprasti, kad žmogus neperdega staiga, per vieną dieną. Tai yra reakcija į darbe ilgą laiką patiriamą stresą. Dažniausiai chronišką stresą sukelia neaiškūs reikalavimai darbe, toksiški santykiai su kolegomis, sunkiai kontroliuojama darbotvarkė, darbo krūvis, monotoniškas darbas, nemokėjimas „nesinešti“ darbo namo ir kiti panašūs veiksniai. Visgi profesinį perdegimą lemti gali ne vien tik išoriniai veiksniai – perdegs žmogus ar ne, nulemia jo paties reakcijos į jį supančius dirgiklius. 

Veiksmai, padėsiantys išvengti darbuotojų perdegimo 

Profesinis perdegimas paveikia ne tik pačių darbuotojų emocinę bei fizinę sveikatą, motyvaciją ir produktyvumą, ilgainiui šis reiškinys gali pridaryti nemažai žalos ir bendriems organizacijos rezultatams. Tiesioginiai vadovai turėtų stebėti kolegų nuotaikas, darbo našumą ir pastebėjus pirmuosius perdegimo požymius imtis veiksmų, padedančių su juo kovoti. 

Ne mažiau svarbu pabrėžti, kad prieš pradėdamas „gydyti“ perdegusį darbuotoją, darbdavys privalo įsigilinti į visas perdegimo aplinkybes ir priežastis, otai padaryti galima tik atvirai ir betarpiškai komunikuojants. Darbo aplinkoje vadovo ir pavaldinių bendravimas neturėtų būti paremtas tik „iš viršaus“ pateikiamais nurodymais ir įsakymais. 

Perdegimo riziką sumažinti galima net keliais būdais: 

• suformuluojant aiškius ir konkrečius darbo reikalavimus;
• tinkamai atlyginant už darbą;
• leidžiant darbuotojams jaustis vertinamiems;
• sukuriant sąlygas darbuotojų atsipalaidavimui, fiziniam ir psichologiniam poilsiui;
• užtikrinant palaikančius santykius tarp vadovo ir darbuotojo bei visoje darbo aplinkoje;
• išanalizuojant darbuotojų pajėgumus ir pagal tai paskirstant darbo krūvį (daugiau informacijos rasite:

https://emplonet.lt/klientams/darbuotoju-paieska-ir-atranka/specialistu-atranka/).

Vien tik vadovo ir kolegų pastangos efektyvių rezultatų neduos, ir pats perdegęs žmogus turi pasistengti įveikti šią būseną. Jei reikia, dėl perdegimo rekomenduojama kreiptis ir į specialistus.