Prokuratūra nusikaltimo Justino Masalsko žodžiuose neįžvelgė

Viešai postringauti, kad kitų tautybių žmonės neturėtų kandidatuoti į mero postą Palangoje, nėra nusikaltimas, nusprendė Generalinė prokuratūra.
Lapkričio 19 dieną, Klaipėdos apygardos prokuratūrai prašymą atlikti tyrimą, ar padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje – ji numato baudžiamąją atsakomybę už neapykantos kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninės, religinės ar kitokios žmonių grupės – įteikė Lietuvos socialdemokratų partijos Palangos skyriaus kandidatė į Palangos mero postą kovo 3 d. įvyksiančiuose miesto Tarybos ir tiesioginiuose mero rinkimuose Svetlana Grigorian.
Ji į prokuratūrą kreipėsi po straipsnio viename pajūrio laikraštyje, kuriame partijos „Tvarka ir teisingumas“ Palangos skyriaus pirmininkas Justinas Masalskas apie S. Grigorian pasakė taip: „Manau, kad į mero postą mūsų kraštuose turėtų kandidatuoti lietuviai. Kitų tautybių žmonės negalėtų būti konkurentais. Gerbiu moterų grožį, bet žmonėms rekomenduočiau rinktis merą ūkininką...“
Kaip „Palangos tiltą“ informavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė-Pukenė, buvo priimtas nutarimas, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. Grigorian prašymą, nes nenustatyta nusikalstamos veikos požymių.
„Išanalizavus ir įvertinus pareiškime išdėstytus duomenis, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nenustatyta nusikalstamos veikos požymių“, – rašoma prokuratūros atsakyme redakcijai.
Pareiškėja apie priimtą procesinį sprendimą informuota.
Vakar sulaukusi „Palangos tilto“ skambučio, S. Grigorian sakė, kad dar nenusprendusi, ar skųsianti tokį sprendimą, ir stebėjosi, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovybė nepasmerkė tokio bendrapartiečio komentaro.
„J. Masalskas pademonstravo ne tik įstatymų neišmanymą, bet ir atitinkamo lygio moralines savybes. Jeigu, anot tvarkiečių vedlio, kandidatai „rūšiuojami“ pagal lytį, tautybę, grožį ir ūkio turėjimą, tai gal ir rinkėjus jis „rūšiuoja“ pagal kažkokias savo kategorijas? Jei esate senjoras, neįgalusis, jaunas žmogus, nėščia moteris – jums kyla pagrįsta rizika būti „surūšiuotam“ tvarkiečių vedlio... Manau, jog taip būti negali“, – S. Grigorian teigė raštiškame atsakyme.
Tačiau vakar popiet paskambinusi į redakciją, ji paprašė cituoti straipsnyje taip: „Mano tikslas nėra persekioti žmones. Visas reikalas jau ir taip yra gera tolerancijos pamoka J. Masalskui. Tikiuosi, kad jis pasidarė išvadas“.
Anot jos, svarbiausi bruožai politikui – kompetencija ir žmogiškumas, leidžiantys girdėti, suprasti ir spręsti žmonių problemas.
„Jei nori daryti šou, reikia rinktis ne politiką, o cirką“, – sakė ji.
„Palangos tiltas“ paprašė ir kitų partijų Palangos skyriaus lyderių išsakyti nuomonę apie „tvarkiečio“ išsišokimą ir jaunosios socialdemokratės reakciją į jį.
„Man ši istorija primena vaikų darželį, kai du vaikai nepasidalina žaislu, kuris apskritai dar nėra nupirktas. Aš turiu ir taip daug darbų, kuriuos metams besibaigiant reikia užbaigti Palangos ir miesto žmonių labui. Intrigos manęs visai nedomina“, – sakė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Palangos skyriaus pirmininkas Šarūnas Vaitkus.
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) Palangos skyriaus pirmininkas Darius Kubilius sakė, kad yra prieš bet kokius užgauliojimus ar žeminamo pobūdžio komentarus žmogaus, kandidato ir/ar bendruomenės nario atžvilgiu.
„Manau, kad bendruomenei ir rinkėjams turi būti pateikta tik oficiali, tikslinė informacija apie kandidatą, nežeminanti jo asmenybės, nepažeidžianti jo teisių, reglamentuotų Konstitucijos“, – sakė jis.
Jis teigė, kad kurorto „valstiečiai“ skandalą aptarė LVŽS Palangos skyriaus valdybos narių posėdyje ir vienbalsiai rinkimų kampanijos dalyvio (J. Masalsko, – aut.) poelgį pasmerkė.
Eugenijus Simutis, visuomeninio rinkimų komiteto „Palangiškiai“ atstovas „Palangos tiltui“ sakė, kad politinės kampanijos metu politikai purvą pildami ant kitų, švaresniais netampa.
„Kalbama turėtų būti tik apie kompetencijas, žmogiškąsias savybes. Kilmė, tautybė, socialinis statusas, lytinė orientacija neturi ir neturėtų būti politikų aptarinėjimo objektu politinės kampanijos metu bandant pažeminti konkurentą. Kas susiję su turtu ir pajamomis, tai kita kalba, jeigu turtas sukauptas galimai neskaidriai, tai jau apie tai ne tik politikų oponentai turėtų kalbėti, bet ir žiniasklaida, visuomenė“, – sakė jis (kalba netaisyta, – aut.).
J. Masalskas neatsakė į jam raštu pateiktus „Palangos tilto“ klausimus.