Proproproprosenelio gamintos plytos sugulė švedų karaliaus rūmuose, o verslo paveldėtojo – architekto Donato Rakausko projektuose Palangoje

1791 metais danų Petersenų šeimos pradėtas gaminti plytas – net karaliaus rūmų statyboms jos buvo naudotos! – įvertino ir Palangoje ne vieną išskirtinį pastatą suprojektavęs architektas Donatas Rakauskas. Petersenų rankų darbo plytos naudojamos jo paskutiniuose įgyvendintuose projektuose: „Viešnagė“, „Vila Lūšis“, „Eglės apartamentai“.

Žinomas plytų meistras, Kristijanas Petersenas, praėjusią savaitę lankėsi Palangoje – panoro savo akimis, gyvai pamatyti bei įsitikinti, kaip minėtų NT projektų pastatuose atrodo jo plytos.

„Palangos pastatai, kuriuose buvo naudotos mūsų plytos, fantastiški – didžiuojuosi jų statytojais bei architektu,“ – „Palangos tiltui“ sakė energija trykštantis K. Petersenas.

 Beje, visų minėtų projektų statybose buvo naudota viena naujausių „Petersen” plytų rūšis – „Kolumba“, kuri kartu su šveicarų architektu Peteriu Zumthoru buvo sukurta 2000-aisiais metais projektuojant Kolumba muziejų Kelne (Vokietija).

Šiandien „Kolumba“ plytos yra vienos prabangiausių plytų rūšių pasaulyje, o su jomis pastatyti statiniai laimėjo begalę prestižinių architektūros apdovanojimų Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Australijoje.

Apžiūrėjęs centrinėje Palangos zonoje įgyvendintus D. Rakausko projektus, jiems negailėjo pagyrų: „Aiškiai matomas aukščiausio lygio architektūros standartas bei meistriškumas. Jis (D. Rakauskas) moka dirbti tarp tradicinės šiai zonai būdingos architektūros jos neužgoždamas, tačiau tuo pačiu įnešdamas modernumo bei savitą architektūros stilių.“

Žvelgiant į D. Rakausko suprojektuotus namus iš arti, pastebimas išskirtinis dėmesys detalėms – tiek projektuojant, tiek įgyvendinant projektus. 

„Tai aiškiai parodo ir jo gebėjimas panaudoti „Petersen Tegl“ plytas, demonstruojant supratimą, kaip aukščiausios kokybės medžiagos gali praturtinti ir pabrėžti architektūros išskirtinumą,“ – sakė K. Petersenas, kurį sužavėjo Palangos grožis. 

Akyla jo akis pastebėjo, kad centrinėje Palangos dalyje vyraujanti parko atmosfera su ilgaamžėmis pušimis tarpusavyje puikiai dera tiek senais istoriniais pastatais, tiek nauja, modernia architektūra. 

„Tai – tarsi gyvenimas miške, suteikiantis atsipalaidavimą ir ilgaamžės istorijos pojūtį,“ – šypteli pašnekovas.

Per petį jis paplekšnojo ir plėtotojo Lumont komandai, kuri su architektu Donatu Rakausku paskutiniuosius keletą metų dirbo ties „Viešnagė“ ir „Vila Lūšis“ projektais.

Kurdami ir apibrėždami kokybės standartą naujų pastatų statyboje, NT plėtotojai šiandien taip pat vaidiną ypatingai svarbų vaidmenį įgyvendinant nekilnojamojo turto projektus.

„Kokybiška architektūra ir statyba turi didžiulę reikšmę visai supančiai aplinkai – ir miestui, ir jo svečiams bei gyventojams. Plėtotojo Lumont ambicijos ir siekis kurti ilgalaikę vertę aplinkai bei miestui yra stulbinantys,“ – sakė svečias.

„Mūsų manymu, ypatingas dėmesys kokybei, pastatų ilgaamžiškumui bei architektūrai turėtų būti suprantama kaip standartas, ir džiugu, kad ir ekspertai, ir pirkėjai, ir praeiviai tai mato „Lumont“ įgyvendintuose projektuose,“ – įsiterpia Eimantas Lukauskis, „Lumont“ atstovas, kartu su architektu D. Rakausku priėmęs Petersenų šeimą jų vizito Palangoje metu.

„Lumont“ NT projektai pastaraisiais metais pelnė ne vieną apdovanojimą. O ir naujausius šio vystytojo NT projektus neabejotinai puoš „Petersen“ plytos. 

„Tik aukščiausiu balu  vertinu objektus su mūsų plytomis Palangoje. Patikėkite: esu reiklus,“ – šypsojosi K. Petersenas palikdamas Palangą.