Penktadienį. liepos 24 dieną, Palangos sporto arenoje įvyko pirmoji Lietuvos rinktinės, besiruošiančios Europos krepšinio čempionatui, treniruotė. Po jos, įtemptos ir privertusios vyrus šluostytis žliaugiantį prakaitą, žurnalistai gavo progą pakalbinti krepšininkus. „Palangos tiltą“ labiausiai domino palangiškis krepšininkas Renaldas Seibutis.
Kaip vyksta pasiruošimas Europos krepšinio čempionatui. Kokie jausmai prieš jį?
Kol kas pasiruošimas vyksta sklandžiai. Intensyviai ruošiamės Europos krepšinio čempionatui. Šiuo metu tenka pakelti didelį fizinį krūvį, sudėtingas treniruotes. Kaip gerai ruošėmės čempionatui parodys laikas. Šiandienai stebuklų dar nereikia tikėtis, nes įvyko tik pirma treniruotė salėje, tad rezultatas ateis natūraliai, palaipsniui.
Ar komanda, kartu ir jūs, tikitės į Lietuvą iš čempionato grįžti pasidabinę aukso medaliais?
Į šį klausimą atsakyti dar truputį per anksti. Visada tikimės geriausio, jeigu netikėtume, tai kam žaisti?
Kaip manote, ar Lietuvoje krepšinis – vis dar vienybės simbolis bei tautos pasididžiavimas?
Krepšinis ilgainiui tapo Lietuvos nepriklausomybės simboliu, galbūt todėl lietuvius tai ir suvienija. Eilę metų pasiekiame gerų rezultatų. Mūsų, lietuvių, yra apie tris milijonus, o būti pasaulyje tarp geriausių valstybių komandų, kurios yra žymiai didesnės yra didelis pasiekimas. Taip pat krepšinis, mano nuomone, žmones domina, nes tai komandinio darbo reikalaujantis žaidimas, kurie vyrauja labai daug dinamikos.
Esate sportininkas, o tai reiškia griežtą dienos režimą. Kaip prasideda ir kaip baigiasi jūsų diena?
Tai labai paprasta: anksti ryte einu pusryčiauti, vėliau ruošiuosi treniruotei ir važiuoju į rytinę treniruotę. Grįžęs iš treniruotės pavalgau pietus, einu ilsėtis. Vėliau važiuoju į vakarinę treniruotę, po jos vakarieniauju, o pavalgęs ilsiuosi.
Kaip Palanga atrodė kai joje gyvenote ir dabar – kai į didžiausią Lietuvos kurortą grįžtate ruoštis svarbioms rungtynėms?
Man Palanga atrodo vienodai, nes tai yra mano namai, o namai visada išlieka namais. Kai grįžtu į savo gimtąjį kraštą, jis man visada atrodo vienodai gražus, vienodai šiltas, vienodai mielas.
Prieš ir per čempionatą teks paaukoti daug energijos ir nervų. Ar spėjote pailsėti po reguliaraus sezono Turkijoje?
Aišku, kad spėjau. Ruošiantis čempionatui viskas sudėliota – yra laikas darbui, yra laikas poilsiui. Po sezono, kiekvienas turi savo asmeninius atostogų bei darbo planus.
Kuo ši rinktinė stipri? Kur jos silpnosios vietos?
Dar per anksti spręsti apie rinktinės stipriąsias bei silpnąsias vietas. Atsakyti į šį klausimą galėsiu tik tada, kai jau žinosime, kaip atrodome bendrai, kaip komanda, ir matysime pirmuosius rezultatus.
Koks jūsų akimis treneris Jonas Kazlauskas? Ko jūs nemėgstate apie jį?
Treneris J. Kazlauskas reiklus ir griežtas, daug nusimanantys krepšinyje ir turintis savo sistemą.
Kokia yra jūsų svajonė? Ar puoselėjate mintį patekti į NBA?
Šiuo metu vilčių patekti į NBA nepuoselėju, nes turiu tikslų, kuriuos šiuo metu stengiuosi įgyvendinti, o svajonės kol kas pasiliksiu sau.
Kas krepšinio aikštelėje jums suteikia įkvėpimą? Tėvai? Žmona? O galbūt triukšmaujanti tūkstantinė sirgalių minia?
Motyvacijos pasisemiu iš visų po truputį, kiekvienom varžybom atskirai. Toks būrys palaikančiųjų ir įkvėpia ryžto kovoti dėl pergalės.
Arenose, baruose ar namuose susėdę pažiūrėti rungtynių, Lietuvos rinktinės sirgaliai visada tikisi geriausio. Tai jus motyvuoja ar priešingai – jaučiate didelę įtampą, kurią atlaikyti sunku?
Aišku, kad padeda. Džiaugėmės turėdami tokius nuostabius Lietuvos rinktinės sirgalius, nes jie mus palaiko ir tikimės, jog toliau taip stipriai palaikys ir ateityje.
Kaip žmonės reaguoja jus sutikę gatvėje? Ar daug norinčiųjų gauti jūsų suraitytą parašą ir pasidaryti asmenukę?
Visada stengiuosi išlikti nepastebimas.
Kalbino Žygimantas Mitkus
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.