Senojoje gimnazijoje – Maironiui skirta lituanistų konferencija

Penktadienį ir šeštadienį į Senąją gimnaziją, prie kurios centrinio įėjimo ant vejos rikiavosi Birutės parką puošusios menininkų Editos bei Gintauto Ačų iš vielos pintos bei džiovintomis žolelėmis dabintos Maironio eilių citatos, rinkosi Lietuvos ir užsienio mokyklų lituanistai. Čia vyko konferencija „Maironio palikimas: tapatumo klausimai šiandienos mokykloje“.

Dabarčiai kalbantis Maironis
Šiai temai buvo skirta pirmoji konferencijos diena. Pranešimą „Ir neaktualus – Maironis“ skaitė habilituota humanitarinių mokslų daktarė literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, humanitarinių mokslų daktarė literatūrologė Brigita Speičytė analizavo temą „Maironis ir istorinės Lietuvos literatūra“. Maironiečių draugijos pirmininkas Martynas Januška pristatė knygą „Maironio kelias į mokslą“, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė skaitė pranešimą „Nežinomas Maironis: nepaskelbti, netyrinėti tekstai“. Mokytojai ekspertai Marius Mikalajūnas, Stepas Eitminavičius bei Dainora Eigminienė savo pranešimams pasirinko temas „Maironio akiratyje – Vilnius“, „Kad Maironis mokiniams būtų artimas“ bei „Kuo Maironis galėtų būti svarbus mokiniams“.
Vakare vykusiai diskusijai vadovavo humanitarinių mokslų daktaras Darius Kuolys bei mokytoja ekspertė Aldona Kruševičiūtė, o po diskusijos konferencijos dalyviams Vilniaus universiteto studentai lituanistai, vadovaujami daktarės Neringos Klišienės parodė spektaklį „Gyvenimas – kažin koks keistas rašmuo“, sukurtą Maironio prisiminimų, laiškų ir gyvenimo nuotrupų motyvais.

Kalbinis ugdymas mokykloje
Tokia buvo antrosios konferencijos dienos tema. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė daktarė Daiva Vaišnienė skaitė pranešimą „Lietuvių kalbos politika ir kalbinis ugdymas mokykloje“, humanitarinių mokslų daktaras kalbininkas Jurgis Pakerys nagrinėjo klausimą „Kokios kalbotyros reikia mokykloje?“, o Vilniaus universiteto dėstytojas filologas Kęstutis Bredelis pristatė tyrimo „Kiek raštingi vienuoliktokai“ duomenis.
Popiet humanitarinių mokslų daktaras istorikas Mindaugas Tamošaitis skaitė pranešimą „Nepriklausomos Lietuvos rašytojai pasirinkimo kryžkelėje 1918-1940 m.“, humanitarinių mokslų daktaras Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas – „Katastrofų literatūra: supratimo kelias“, mokytoja ekspertė Aldona Kruševičiūtė savo pranešime iškėlė klausimą „Kieno Maironis“, humanitarinių mokslų daktaras literatūrologas Marijus Šidlauskas pasirinko temą „Mūsų vargai ir kame išganymas“, skirtą Maironio pamokoms šiandien.
Konferenciją apibendrino prieš tai vykusiai diskusijai vadovavę D.Kuolys ir mokytoja ekspertė Jūratė Galinauskienė.

Skirta Maironio jubiliejui
„Kasmet asociacija „Lituanistų sambūris“ rengia metines konferencijas. Šiais metais temą padiktavo lietuvių literatūros klasiko Maironio jubiliejus, o Palanga pasirinkta todėl, kad ją poetas labai mylėjo ir praleisdavo čia daug laiko“, – sakė konferencijos „Maironio palikimas: tapatumo klausimai šiandienos mokykloje“ koordinatorė, Palangos Senosios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Jūratė Galinauskienė.
Pasak mokytojos, tokios konferencijos naudingos tuo, kad į jas susirenka mokslininkai: literatūrologai, kalbininkai, istorikai, – ir mokytojai praktikai, galintys tarpusavyje pasidalinti tiek mintimis, tiek patirtimi.
„Šiemet į Palangą atvažiavo apie 300 mokytojų lituanistų iš Lietuvos bei Lenkijos. Gal nekuklu pačiai vertinti konferenciją, tad perduosiu D.Kuolio žodžius, kuris pasakė, jog renginys buvo aukščiausio intelektualinio lygio“, – paklausta kaip vertina konferenciją atsakė J.Galinauskienė.
Mokytoja ekspertė teigė, jog tiek ji, tiek kolegos išgirdo naujų įžvalgų apie Maironį, dar kartą suvokė, jog klasika – nuolat moderni, sugebanti ne tik pati atsinaujinti, bet skatinanti atsinaujinti ir mokytojus.
„Pasisėmėme tikrai daug naujų minčių, naujų temų tiek rašiniams, tiek projektams, kuriuos galėsime įgyvendinti su savo mokiniais“, – kalbėjo J.Galinauskienė, pridūrusi, jog jai pačiai giliausią įspūdį paliko M.Tamošaičio ir B.Speičytės pranešimai.