Šeštadienį Palangoje karaliavo Jurgis, sekmadienį dėmesys bus skiriamas Velykėlėms

Palanga jau neįsivaizduojama be Jurginių, kurios tradiciškai švenčiamos paskutinįjį balandžio savaitgalį. Į jas, šiemet švenčiamas jau 29-ąjį kartą, kaskart susirenka būrys įvairių folkloro ansamblių, pasklindančių visoje Palangoje. O sekmadienį visus švęsti sukvies šeimų Velykėlės.

Itin mėgsta jaunimas
Beveik tris dešimtmečius kurorte švenčiamos Jurginės – itin populiarios. Į šią šventę mielai kasmet renkasi gausus būrys folkloro ansamblių. Kaip teigė šventės koordinatorė, Palangos kultūros ir jaunimo centro etnografė, folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė Zita Baniulaitytė, į kurorte organizuojamas Jurgines labai mėgsta atvykti studentiški, jaunatviški kolektyvai.
„Mūsų Jurginėse reikia daug judėti, daug šokti, tad jaunimas tam ypač tinka, o ir jiems patinka. Mūsų festivalis nėra tradicinis – nekoncertuojame scenoje. Mūsų scena yra visa Palanga. Ansambliai, vos išlipę iš autobusų, jau save reprezentuoja“, – teigė Z. Baniulaitytė.
Tradiciškai šventės dalyviai įsisuka į dainuojančias vaikštynes, kurių metu ansambliai save pristato, vėliau visi jie susiburia skambančioms eitynėms su žirgais nuo Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios iki Birutės parko. O jau parke skamba Jurginių muzika, dainos ir, žinoma, vyksta Šv. Jurgio raktų paieškos. „Turime tradiciją ieškoti Šv. Jurgio raktų, kad jie atgaivintų visą žalumą“, – paaiškino šventės koordinatorė.

Įvairių laikotarpių tradicijos
Kaip papasakojo Z. Baniulaitytė, į Jurgines siekiama supinti įvairių laikotarpių tradicijas – ir pačias seniausias, kuomet vykdavo šv. Mišios ant Birutės kalno, kai į Palangą poilsiautojai atvykdavo žirgais (anuomet kurorte buvo svarbios žirgų jaukinimo tradicijos). Tad šiemetinėse Jurginėse susirinkusieji taip pat regės žirgus, kuriais jos Salantų skautai.
Žinoma, nepamirštas bus ir smakas, kurį Jurgis nugalėjo. Šiemet smaką, kitaip –slibiną, kūrė patys palangiškiai, šeimos, pasinaudojusios galimybe sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse su Kultūros ir jaunimo centro darbuotoja Agne Dragūnaite. Galiausiai šis smakas bus sudegintas pajūryje. „Ieškosime gal ir savyje smako, bandysime jį nukauti ir mes, kaip kad šv. Jurgis padarė. Mūsų smakas pagamintas iš ekologiškų medžiagų, tad jį sudeginus neliks nė menkiausios atraižos“, – atkreipė dėmesį Z. Baniulaitytė.

Velykėlės bus švenčiamos aktyviai
Kaip dažnai būna, taip nutiko ir šiemet, jog Jurginės sutampa su Atvelykiu. „Atvelykis nuo seno buvo svarbi šeimų šventė. Šią dieną būtina nepamiršti ne tik tėvų, bet ir krikštatėvių. Tad kviečiame šeimų Velykėlėse dalyvauti visas gausias šeimas. Veiklos, pažadame, tikrai nepritrūks“, – šypsojosi pašnekovė.
Visus susiburti kviečiama Birutės parke prie rotondos, kur skambės muzika, veiks kūrybinės dirbtuvės, bus organizuojami įvairiausi žaidimai, ridenami margučiai, kepama kiaušinienė, duonelė, bus ir daug kitokių pramogų.
„Vaikai galės pasigaminti muzikinių instrumentų, mergaitės su savo mamomis galės pasidaryti lėlytes, kuriomis galės ir burti, gaminsime amuletus, ant kurių atsiras baltų ženklai. Susirinkusieji galės išsikepti duonelės ir ja pasigardžiuoti. Vaikams bus sukurta ištisa žaidimų pieva, kurioje tikrai netrūks pramogų. Kaip atrodytų Velykėlės be margučių? Žinoma, kad bus ir margučių ridenimas. Kviečiame atsinešti ir kiaušinių, iš jų galėsime išsikepti kiaušinienės. Trumpai šnekant, bus ir piknikas, ir pramogos, ir kūrybinės dirbtuvės – daug daug visko“, – sekmadienį numatytas veiklas, prasidėsiančias 13.30 val., vardijo etnografė.
Prieš tai, 12 val., visi kviečiami į šv. Mišias ant Birutės kalno, o 13 val. – dalyvauti Žaliajame šventiniame bėgime nuo Naglio kalno iki Birutės kalno. „Reikia priminti, jog turime ne tik Birutės kalną, bet taip pat ir ne mažiau legendomis apipintą Naglio kalną, kuris nepelnytai dažnai būna pamirštas. Tad norėdami pagerbti abi šias unikalias vietas – Birutės ir Naglio kalnus – visus kviečiame sudalyvauti Žaliajame bėgime. Dalyviai bus šventiškai sutikti ir pavaišinti“, – kvietė Z. Baniulaitytė.

Atrakina žemę
Jurginės (Jorė, Jūrė) – tai lietuviška pavasario žalumos šventė, minima balandžio 23 dieną. Senovės Lietuvoje Jurginės būdavo reikšminga žemdirbių ir arkliaganių šventė. Iki šiol išlikusi tradicija švęsti Šv. Jurgio atlaidus.
Dabartinės Jurginių šventimo tradicijos turi daug bendra su pagoniškoje Lietuvoje švęsta Jorės arba Jūrės švente. Jurginės senovės baltų vadintos Pergubrio, Pergrūdžio švente. Toji šventė buvo švenčiama pavasarį, sniegui nuo laukų nutirpus ir upių ledui išėjus. Pagoniškoje Lietuvoje Jore arba Joriu buvo vadinamas pavasario Perkūnas, žadinantis gyvybės jėgas. Jorė valdo žemės raktus, prikelia augmeniją, atrakina žemę ir siunčia lietų. Jorė globoja arklius, gyvulius ir žvėrelius. Jorės metu buvo aukojama gėlių, augalų ir visų žolynų dievui Pergubriui. Visi šie akcentai nepamirštami ir Jurgines švenčiant Palangoje.
Katalikų bažnyčia, atsižvelgdama į senovines pavasario žalumo šventimo tradicijas, jas sutapatino su Šv. Jurgio – gyvulių globėjo diena. Tikėta, kad Šv. Jurgis gali nukreipti ir audros debesis, todėl jį garbino ne tik artojai, bet ir žvejai.

Palangos miesto savivaldybės inf.