Didžiulės vabalų kolekcijos ir netikėtai atrasti dingę dienoraščiai. Ar esate girdėję apie vaistininką, entomologą ir keliautoją palangiškį žemaitį Konstantiną Arrį? Ši ryški pirmosios Lietuvos respublikos asmenybė yra surinkusi milžinišką, net 30 tūkstančių vabalų kolekciją.
„Niekas pasaulyje tokio rinkinio neturi. Toks rinkimas yra dalis žmogaus gyvenimo būdo“, – sako Tado Ivanausko muziejaus Vabzdžių skyriaus vadovas Romas Ferenca.
Visgi K. Arrio asmenybę gaubia nežinia – apie jį nieko nekalbėta nuo Antrojo pasaulinio karo, o apie jo gyvenimą mena tik neseniai atrasti, bet neiššifruoti dienoraščiai. Įminti šias paslaptis pasiruošusi archyvų tyrėja Daiva Vilkelytė.
Vis dažniau išgirstame apie sausringuose rytų kraštuose konfliktus ir ginkluotus susirėmimus dėl vandens. Vandens trūksta ne tiek patiems gyventojams, kiek drėkinimui, be kurio žemdirbystė tokiame klimate nėra galima. Tos žemės drėkinamos nuo neatmenamų laikų. Vanduo iš upių ar kalnų į laukus buvo atvedamas iškastais grioviais - arykais, ar požeminiais, daugelio kilometrų ilgio kanalais - kiarizais. Viskas pasikeitė atsiradus ekskavatoriams ir kitai technikai. Vienu šios drėkinimo revoliucijos pradininku buvo palangiškis. 1874 metais Palangos mieste gimęs Konstantinas Arris. Palanga tada buvo pasienio miestelis. Vokiečių ir rusų imperijų siena buvo ties Nemirseta. Kur siena, ten ir muitinė.
Vienu iš jos tarnautojų buvo Konstantino Arrio tėvas. Vaikystė Palangoje, Liepojos gimnazija, vaistininko studijos Maskvoje, paskyrimas į Turkmestaną - dabartinę centrinę Aziją. Per daugelį metų gerai susipažino su kraštu ir pamato didžiules investavimo galimybes į neliestas sausringas žemes.
Nuvykęs į Maskvą, surinko reikalingas lėšas. Suvežama technika ir negyva atrodžiusioje žemėje sužaliuoja medvilnės plantacijos. Vanduo į laukus plūsta iš Tedženo (Hari Rudo) upės dabartinėje Turkmėnijoje. Išlaidos greitai atsiperka ir didžiulis pelnas pradeda neraminti rusų valdžią, įtariai žiūrinčią į “kitakilmius”. Priverstinai parduotos plantacijos virsta milijoninės vertės nekilnojamuoju turtu Maskvoje. Kaip tik prieš 1917 metų Rusijos revoliuciją!
Praradęs turtą, per 5 ekspedicijas į tada beveik netyrinėto Turkestano nuošalias vietas surinktas vabzdžių kolekcijas, kitus rinkinius Konstantinas Arris grįžta į Kauną. Beveik viską praradęs, bet energingas ir norintis keliauti. 1931 metais jis vėl keliauja, dalyvauja garsioje Tado Ivanausko ekspedicijoje į Braziliją. Šios ekspedicijos rinkinius galima pamatyti T.Ivanausko zoologijos muziejuje. Ten yra ir išlikusi K. Arrio kolekcijų dalis.
Konstantinas Arris yra žymiausias iš Palangos miesto kilęs keliautojas ir neabejotinai žymiausias verslininkas.
Manantiems, kad jis yra Aralo jūros sunaikinimo pradininkas, primenu: Tedženo vanduo į Aralo jūrą ir Konstantino Arrio laikais neįtekėdavo, dingdavo Kara Kumų smėlynuose. Dabar ir jų nebepasiekia. Visas sunaudojamas Afganistano ir Turkmėnijos oazėse.
Vienintelis būdas išspręsti šių kraštų vandens problemas – bent nebedidinti drėkinamų plotų. Deja, rytų šalys šiuo metu to daryti negali. Belieka laukti naujų pabėgėlių minių.
V. Mensonas
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.