Sporto bazių ateitį valdžia paslėpė po migla

Praėjusį ketvirtadienį Palangos mero Vytauto Stalmoko pažadėtas stebuklas, regis, numirs net negimęs.

Valdžios idėjai pastatyti modernius sporto objektus įkūrus viešąją įstaigą pasipriešino Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė, kuri savo potvarkiu sustabdė taryboje priimtą sprendimą.  Ji nustatė, kad Palangos valdžios siekis inicijuoti Viešosios įstaigos steigimą pažeidžia ne tik Viešojo administravimo bei Vietos savivaldos įstatymus, bet prieštarauja ir Konstitucijos nuostatoms.

Visus Vyriausybės atstovės teisinius argumentus galima apibendrinti taip:  norimos steigti viešosios įstaigos tikslai nėra aiškūs ir skaidrūs, todėl tokiems tikslams miesto biudžeto lėšų skirti negalima. Apie savo sumanymą Tarybai aiškindamas V.Stalmokas taip ir neatsakė, kodėl kūno kultūros ir sporto srityje viešiesiems interesams tenkinti pernai gruodžio mėnesį tarybos įsteigta biudžetinė įstaiga Palangos sporto centras miestui nebetinka, kad šalia jos reikia steigti tų pačių tikslų siekiančios viešosios įstaigos?

Maža to, būsimai viešajai įstaigai, kurios 66 procentus balsų valdytų privatūs investuotojai, panaudai ketinama atiduoti stadioną ir kitus sporto objektus, kuriuos dabar patikėjimo teise valdo Sporto centras. Kas liktų jam?  Ogi nieko.  V.Stalmokas aiškina, kad sporto mokykla miesto stadioną ir sporto salę Ganyklų gatvėje galėtų nuomotis iš viešosios įstaigos ir nenori girdėti, kad įstatymai draudžia panaudai gautą turtą perleisti tretiesiems asmenims.

Ne vienam kilo abejonė - kam verslininkams investuoti nemažas lėšas į pelno nesiekiančios viešosios įstaigos veiklą?  Kokia jiems iš to nauda? Negi meras atrado labdaringus mecenatus, kurie Palangos sporto objektams meta milijonus litų, nesitikėdami jų susigrąžinti ir papildomai uždirbti?  Yra ir galimas atsakymas - pagerinus panaudai gautą turtą tiek, kad jis viršytų pirminio turto vertę, panaudos sutartis nutraukiama ir naujai sukurtas turtas atitenka investuotojams. Kitaip tariant, stadiono teritorijoje pastačius daugiafunkcinę sporto salę, ji taptų nebe savivaldybės, o privačių asmenų valdomos viešosios įstaigos turtu.

Su ketinamos steigti viešosios įstaigos dalininkais galimi ir kiti, miestui naudingi susitarimai, tačiau dabar niekas negali pasakyti, kaip bus iš tiesų.  Viename Tarybos komitete klausinėjamą merą sustabdo Eugenijus Simutis ir pataria visko nepasakoti.  Nuo ko slepiama? Nuo miesto visuomenės, kurios turtu būsimoji įstaiga ketina disponuoti? Ir, svarbiausia, kas yra slepiama, apie ką net kiti tarybos nariai negali žinoti?

Ką visuomenė žino apie ketinamą kurti viešąją įstaigą ir jos dalininkų investavimo sąlygas?  Nieko.  V.Stalmokas greičiausiai skubėtų aiškinti, kad K.Vintilaitės sustabdytu sprendimu ir buvo siekiama įgalioti merą derėtis su privačiais investuotojais dėl įstaigos steigimo.

Tačiau lieka neaišku, dėl ko derėtis?  Leidimas merui derėtis su kuo nori, kaip nori ir dėl ko nori, kelia daug įtarimų.  Duodama tokį įgaliojimą taryba merui turi suteikti derybų gaires, kokiomis sąlygomis panaudai būtų atiduodamas miestui priklausantis turtas, koks šio turto likimas būtų, kai privatus kapitalas į jį investuotų savo lėšas?  Kodėl meras nepasiūlė sudaryti jo vadovaujamos derybinės grupės, kurią sudarytų visų tarybos frakcijų atstovai?  Kodėl su privačiais investuotojais visos tarybos vardu jis nori tartis akis į akį?

Apie tokius neaiškius Palangos valdžios ketinimus sužinoję teisininkai vienu balsu tvirtino, kad tokios įstaigos steigimas yra paslėptas savivaldybės turto privatizavimas.  Be jokio konkurso kažkas iš savivaldybės perims gerose vietose esantį turtą į savo rankas.  Gal ir pastatys sporto salę, modernų stadioną, teniso kortus, bet visi šie objektai bus privatūs ir už treniruotes naujoje sporto salėje tai pačiai “Naglio” krepšininkų komandai gali tekti mokėti.  Gal tai ir nieko baisaus - svarbu, kad miestas turės modernias sporto bazes.  Gal tai - natūralus rezultatas:  tas kas investavo, tas ir gauna pajamas.

Tačiau palangiškiai apie tai viską turi žinoti iš anksto ir tokiam scenarijui pritarti.  Dabar, regis, žino vienas V.Stalmokas su E.Simučiu, kuris merui uždraudžia ką nors plačiau aiškinti. Todėl ir kyla didelės abejonės ar miesto vadovams iš tiesų sporto bazių likimas rūpi.

Jas gerai iliustruoja vienas pavyzdys.  Prieš dvejus metus pas tuometį miesto merą Remigijų Kirstuką atėjo “Vanagupės” viešbučio savininkas bei Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis ir pasisiūlė į miesto stadioną investuoti apie 2 milijonus litų.  Už juos federacija buvo pasiryžusi pakloti modernius bėgimo takus, atnaujinti visus įrankių mėtymo sektorius ir šuoliaduobes.  Verslininkas pasiūlė kartu kalbinti ir Futbolo federacija, kuri su miesto parama atnaujintų stadiono veją, tribūnas ir Palanga vėl turėtų visos šalies sportininkams patrauklią sporto bazę.

„Nereikia”, - E.Skrabuliui atsakė meras R.Kirstukas.  „Mūsų tikslas - koncesijos sutartimi stadiono teritorijoje statyti daugiafunkcinę sporto areną”.

Patyręs verslininkas teigia iš karto supratęs, kad stadionas kažkam yra pažadėtas.  Dabar galima spėlioti, kad vis nesulaukdami to „kažko” atsakymo, koncesijos konkursą paskelbusi savivaldybė už objekto pirminius dokumentus iš būsimų dalyvių paprašė po 10 tūkstančių litų. Tokių kvailių neatsirado.  Bet gal, laukiant „kažkieno” atsakymo, to ir buvo siekiama.