Nėra gražesnės metų šventės, kuri taip jaudintų kiekvieno žmogaus širdį, kaip Motinos diena. Joms skiriame gražiausius meilės žodžius, gėlių puokštes ir dovanas už suteiktą gyvybę, už triūsą ir rūpestį, mus auginant. Jos išmokė mus branginti ir mylėti gyvenimą, jį puošti triūso vaisiais. Mes, klubo „Takai per kopas“ literatai, prisimename savo į Amžinybę išėjusias mamas, linkime joms ramybės ir Dievo palaimos, o visoms mamoms, kurios dar triūsia ir augina savo atžalas ar senjorėms mamoms linkime gyvenimo džiaugsmo, žvalios nuotaikos ir sėkmės gyvenimo keliuose. Būkite laimingos ir mylimos mūsų mamos ir močiutės!
neramios dienos
mamos rankos
kvepia rūpesčiu
---
už lango vėtra
miega vaikystė
supamoj lovelėj
---
nakties pilnatis
atidaro langą
išeina atodūsis
......
LAUKIMO STEBUKLAS
šoka žinia
kupina šilumos
moteriškumas
suskambo varpeliu
trapios gyvybės
naujo
prasmingo
linksmo
grūdelio
Eglė Baranauskaitė
...................................................
SAULĖS ŽUVYS...
Ar žinai, jūra kvepia pavasariu?
Saulės žuvys saulėlydį neršia...
Žmoguje – žemės žvejas,
dvasios vėjai tinklais bangą vejasi...
Pėdų pėdos smėlio altoriuje –
tavo žodžiai į kranto knygą,
parašytos sielų istorijos -
pasilieka belstis į tylą...
Pavėjui ar prieš vėją –
saulės žuvys saulėlydį neršia,
kranto smėliu pėdos nubėga –
taip širdis savo ilgesį vejasi...
Ir pasiima jūra mintis –
jos išeina saulėlydžio pievomis,
žmoguje pragysta žuvis -
jos balsu prabyla tikėjimas...
Adelė Daukantaitė
.............................................
BALTI ŽIEDAI MAMAI
Pavasario žemė jau puošias žiedais...
Atsimenu, mama, kai mus dar mažus
Vedžiodavai parko vingiuotais takais.
Kaip buvo mums gera, džiugu ir gražu!
Mamos veidą puošė žavi šypsena,
O aš, daug priskynusi žiedų baltų,
Motulei daviau... Apkabinus mane,
Ji glaudė prie savo skruostų šiltų...
Daug buvo laimės mamos veide,
Spindesio, džiaugsmo ir šilumos...
Ir šiandien iš parko su gėlių puokšte
Skubu vėl pasveikinti savo mamos.
Iš nuotraukos spindi ji meile, gėriu -
Baltų žiedų puokštę Motulei skiriu.
Irena Eitavičienė
........................................................
GREITAI KRIS GEGUŽIO ŽIEDLAPIAI
Greitai kris gegužio žiedlapiai,
Obelys pabals žiedais.
Vėl pražys laukuose gėlės,
Medumi kvepės laukai.
Kaip norėčiau, kad čia būtum tu
Eitume abi takais.
Kaip norėčiau, kad pražystum vėl
Su pavasario žiedais.
Mama - šventas visiems žodis...
Apkabinkime mamas.
Kiek jose kantrybės, meilės,
Kas paguos jas, jei ne mes?
Kaip norėčiau, miela mama,
Kad tu būtum vėl šalia,
Kad pražystum šį pavasarį
Man gražiausia gėlele.....
Nijolė Fultinavičienė
...................................................
BUVO GERA
Žydi gėlės ant Tavo prijuostės,
Tartum gėlės - galvelės vaikų.
Gera buvo, kai galvas mums glostei,
Šitaip švelniai mokėjai tik Tu.
Jos žydėjo ir Tavo daržely:
Rūtos, mėtos, bijūnų kerai...
Tu sėdėjai su savo dukrelėm
Tais šiltais pilnaties vakarais.
O, kaip gera mums buvo, Mamyte,
Paklausyti Tavosios dainos,
Kaip bernelį sutikus netyčia,
Mergužėlė prie vartų rymos.
Nebeliko dainos, nei berželių
Ir prijuostė sudilo seniai.
Mus išleidus į didįjį kelią,
Nutilai amžinai amžinai...
Marytė Jurgaitytė Žiūraitienė
.............................................................
MAMA
Kai grįžti į savo gimtinę,
Kur Dubysos žalieji krantai,
Tada primena man jie vaikystę.
Prieš akis mamos veidą matai.
Dangaus mėlis akyse spindėjo.
Švelnų žvilgsnį jauti kaip tada,
Bet labiausiai mane žavėjo
Josios meilė visiems visada.
Nesvarbu - naktyje ar dieną -
Nesvarstydama bėgo padėt,
O laisvesnę minutę kiekvieną
Sėdo megzti ar siuvinėt.
Žmonės sakė: „Auksinės jos rankos!“
Aš sakau: „Jos auksinė širdis!“
Jos gerumas, kaip jūros bangos,
Liejos liejos aplink į šalis.
Ji mokėjo užjausti, mylėti,
Gerą žodį ištart kiekvienai.
Alkanam duonos riekę atriekti,
Nors neliks nė kąsnelio pačiai.
Visos mamos pasaulyje geros,
Mano buvo geriausia mama.
Dabar skamba muzika arfos -
Angelų jai skirtoji daina.
Laima Kasperavičienė
..................................................................
MOTULĖS VARDAS
Mano mama – Rozalija, -
Jautriai, didingai skamba,
Kaip rožės žiedas dvelkia
Prie gimto kaimo trobos...
Menu – motulė verpia
Prie žibalinės lempos
Ir staklėmis vis audžia
Rietimą baltos drobės.
Gražus motulės vardas -
Jis skamba tarsi kanklės,
Kaip gegužinės giesmės
Ar dainos sutartinės...
Rozalija – tai meilė
Ir darbščios, švelnios rankos,
Kai mus vaikystėj glaudė
Prie mylinčios krūtinės.
Albinas Antanas Kazlauskas
.................................................
MAMAI
O, mama, ir kaip norėčiau
aš šią dieną
Tave papuošt žibutės žiedeliu
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.