Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjai sveikino visas mamas, močiutes ir promočiutes ir būsimas mamas

Gražiausia pavasario šventė, jaudinanti kiekvieno žmogaus širdį yra Motinos diena. Joms yra skiriami gražiausi meilės žodžiai , didžiulė pagarba, savo dėkingumą išreiškiame gėlių puokštėmis ar dovanomis. Jos to nusipelnė, atnešusios mums gyvybes, užauginusios vaikus ir išmokiusios mylėti gyvenimą, puošti jį savo darbais ir triūso vaisiais.

Mes, Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjai sveikinome visas mamas, močiutes ir promočiutes ir būsimas mamas su Motinos diena eilėmis. 

MAMA

Visiems Ji žemėje brangiausia,

Nes meilės kiekvienam užteko.

Kaip sekasi? – dažnai Ji klausia –

Už rūpestį mes ačiū sakom.

Mamytė, mama ar motulė – 

Gerumo mokei dar mažytį

Ir kaip gyvent užaugę turim,

Dar už klaidas atsiprašyti.

Su Tavo meile mes žingsniavom

Per nepažįstamą pasaulį.

Paklydę patarimą gavom –

Tu mums švietei tarytum saulė

Todėl šiandieną savęs klausiu –

Ar viską padariau, brangioji,

Kad ašarom nereiktų praustis –

Laiminga eitum į rytojų?

Po liepom smėlio kauburėlis,

Tik maldoje dažniau ten būnu.

Ilsėkis, miela Motinėle!

Ten ir išminčiai, ir galiūnai...

                                                    Jonas Brazdžionis

******************************

TU – GRAŽIAUSIA MANO DAINA 

Kai mano obelys pražydo,

Baltaisiais žiedlapiais sode,

Taip, mano mama, į tavo  smilkinius

Pabiro sidabru  šalna 

Tos  obelys  grublėtom raukšlėm   

Ir vienmarškinės pakrašty....

Motule, mano, tavo rankų 

Tą  šilumą jaučiu  širdy...

Atrodo net dainų nekūrėm,

Eilių nerašėm tau tada.

Nes tu buvai, esi ir būsi,

Pati gražiausioji daina 

Bet  liko  atminty lopšinės,

Kažkur dar vygė užmesta,

Takai, kur  ėjom ,žole apaugo

Pievom pavirto...Namų  nėra...

 Nijolė  Fultinavičienė

 *******************************

ŠVIESIAUSIA ŽVAIGŽDĖ

Kur Tu dabar, Mamyt, esi?

Dangaus gal žydro pakrašty?

Gal Tu esi žvaigždė šviesi?

Kur Tu dabar, Mamyt , esi?

Ar Tau nešalta, ar saugu?

Gal Tu esi tarp angelų?

Gal ir dabar globoji mus,

Kaip saugojai mažus?

Tu man buvai, dabar esi

Tamsiam danguj žvaigždė šviesi!

                                               Marytė Jurgaitytė

*********************************

MANO MAMYTE!

Tavo rankutės

Glosto galvelę,

Tavo bučiukas

Iš miego kelia.

Tu kaip lakštutė

Čiulbi kas dieną.

Myliu, mamyte,

Tave aš vieną!

Mano mamyte,

Mano, miela,

Tavo akutės

Saulės šviesa!

Tavo gerumas

Ir rūpestėlis,

Tavo darbštumas,

Nešantis gėrį.

                                                          Vėjyje sklaidos

                                                          Tavo plaukai...

                                                          Myliu aš mamą,

                                                          Myliu labai.

                                                                              Laima Kasperavičienė

*******************************

MAMOS, NEPYKIT!

Nepykit, mamos, jei retai ateisim

Į gimtą pirkią Jūsų aplankyt!

Žinau – dažnai mes būname neteisūs,

Krūtinę slegia graužatis sunki.

Juk taip dažnai abejingumą dangstom

Darbais, vaikais ir rūpesčių gausa...

O mamos laukia rytmetėlį ankstų

Lig vakaro su ilgesio rasa.

Kur jūs, motulės, sau ramybę rasit?

Kur pasislėpsit nuo slogių minčių?

Gal Jūsų dalią mes tuomet suprasim, 

Kai mums vaikai atlygins tuo pačiu...

                                                          Albinas Antanas Kazlauskas

***********************

MAMOS PORTRETAS

Mama, – Tu įdegusi vasara.

Su saule ryte pabudus,

Amžinas skubėjimas,

Raukšlelėj – tavo kelias

Ir su balta plaukų sruogele.

Mamos portretas,

Mamos rožinis,

Išsekęs šulinys,

Vakaro malda...

Buvai Tu man Mama

Mažuose ir dideliuose dalykuose,

Mokėjai suprasti ir atleisti –

Nes Tu Moteris, Motina.

LAIŠKAS MAMAI

Norėčiau vėl Tave matyti

Balta, linine skarele,

Norėčiau vėl dainų klausytis

Ir, kaip kadaise, būt šalia.

Šilti ir jaukūs vakarai trobelėj,

Kaip siūlų verpstė sukas nuolatos,

Matyti Tavo rankų nėrinius gražiausius

Ir atminimai te lydės sapnuos.

                                                          Vytautas Lukšas

***********************

KOTRYNA

SKIRIU MAMAI

Aš papuoščiau Tau galvą lelijom,

Apkaišyčiau gražiausiais žiedais,

Jeigu mylimą veidą Kotrynos

Vėl galėčiau išvyst kaip kadais.

Aš surinkčiau dangaus debesėlius

Ir nunerčiau pūkines skaras,

Kad nešaltum Tu, žiemai atėjus,

Kad sušildytum savo rankas.

O iš rudenio lapų auksinių,

Kurie sninga spalvota gama,

Sudėliočiau aš vardą Kotrynos

Ir ties lova pakločiau tava.

Kad galėčiau, surinkčiau aš skausmą,-

Jis Tau lijo kaip šaltas lietus.

Ir paėmusi sklidiną taurę,

Aš išgerčiau lig dugno perpus.

Iš žemaitiškų žodžių sudėčiau

Dainą Motinos vardui šventam,

Gal tada man širdy palengvėtų,

Aplankytų ramybė ilgam.

Pasiliki Tu vakarą tylų,

Kai prie Kūčių susėda šeima...

Dek skaisčiausia liepsna atminimo,

Anūkėliuose lik amžina!

                                               Anelė Mažeivaitė

****************************

MAMAI

Aš parašysiu laišką Tau ant debesėlio,

Tegul baltieji angelai Tau jį nuneš,

Nupiešiu skaistų saulės spindulėlį,

Tešviečia  jis Jums kelią pas mane...

Ilsėkis amžinoj ramybėj, Brangioji MAMA!

Dėkoju Tau už viską... nors kartais tik sapnuos matau...

Telaimina Tave visi Šventieji,

Baltieji angelai ir skaistūs saulės spinduliai.

                                                          Janina Narvilienė 

****************************

                     MAMA

Tavo veidą raukšlelės vagoja,

Plaukuose sidabrinė gija.

Tavo gerosios rankos

Taip švelniai paglosto man galvą,

Sugrįžus namolio...

Tos meilės ir sielvarto kupinos akys

Saulelės šviesiais spinduliais

Palydi mane...

                                                                         Nijolė Prušinskaitė

*****************************

       AČIŪ, MAMA!

Ačiū, mama, Tau, kad gimdei,

Kad auginti vaikus mokėjai,

Kad dangaus skliautu keliavai

Ir visur laiku suspėjai!

Anksti keliant nepavargai.

Atrodėme Tau visai maži,

Medų ir pieną rinkai.

Su saule keliavom visi.

Žydėjom, bujojom gražiai,

Rytmečiai mums nerūpėjo,

Svarbu, kad skrajoti aukštai,

Meilę aplinkui regėjom.

Širdis plakė jaunai, smagiai –

Buvai gėlė, labai graži.

Meilė šaukė būti pirmai,

Vis keliauti, nors pamaži.

Prabėga rytai, vakarai,

Nuskrieja kaip metai žaibu.

Nors plaukus jau dengia šarmai,

Atrodo dar viskas gražu,

Ir saulei reikės debesų,

Gėlei ateis laikas vysti,

Mama, kai tamsoj bus sunku,

Tau šaltiniu linkiu pražysti.

                                               Eduardas Povilaitis

*******************************

SAVO PRAŽILUSIAI MAMAI

Kaip Tave pavadinti, Mamyte,

Žydinčių pievų sese,

Gaiviausių miškelių paukšteli?

Lietaus lašų veidrodžiuos

Savo veido ieškojai...

Kaip Tave pašaukti, Svarbioji?

Šventų nešventųjų dukra...

Už meilę, už duoną, už gyvenimą teigusi grožį,

Savo širdį aukojai...

Kaip Tave nuraminti, Mamyte?

Rūpestingoji patarėja,

Mes užaugome didelės gėlės,

O Tu – vis savo sielos melodijas groji...

Ką Tau padovanoti, Brangioji?

Vinguriuojančių upių paukšte,

Nepažįstamų žemių klajūne,

Dar daug degančių saulėlydžių horizontuos!

Dar daug Dievo stebuklų...

Dar ramybės, stiprumo, pilnatvės,

Dar jazmino žiedų Tavo gatvėj...

                                                                         Zita Pukinienė

****************************

                     MAMOS MALDA

Mama su malda

Į Dangų, į aukštį,

Į tolimą mėlį,

Į skrendantį paukštį.

Maldaknygė jos

Subyrėjusiais lapais,

Surišta juostele,

Šimtametė – sena.

Šviečia jos kambarys

Ir paveikslai keli,

Siuvinėti širdim,

Gerumo sklidini.

Bet dabr ji tenai,

Kur gilu, kur aukštai,

Kur gyvena dievai,

Kur žvaigždynų namai.

Mus sujungia ugnis,

Žvakės šildo sielas...

Ji pabūna šalia,

Ji žvaigždės kritime.

                                               Stefanija Šaltienė

******************************

                     MAMYTE!

Iš Tavo lūpų meilės žodžiai,

Iš Tavo triūso žydi sodas,

Iš Tavo rankų duona kasdieninė,

Iš Tavo meilės – šiluma,

Iš Tavo lūpų ir daina.

Iš meilės grožiui – ir gėlių darželiai.

Kasryt užkurdavai ugnelę,

Kasryt niūniuodavai dainelę,

Kasryt garavo pusryčiai karšti...

Tai Tu išmokei mus mylėti,

Tai Tu išmokei patylėti...

Tai Tu išmokei nesiskųsti dėl niekų.

Šiandien, atrodo, su tavim kalbu,

Lyg būtumei šalia – graudu...

MylėjaU aš Tave labai labai...

Ramybėje ilsėkis amžinai!

Ačiū, Tau , Mamyte!

                                               Janina Vambutienė

****************************

GRAŽIAUSIA ŠVENTĖ

Žemė supas ievų baltume,

Ir beržai smaragdu žaižaruoja,

O gegužė kaip deivė laisva

Pienių taką Mamytėms nukloja...

Šventą žodį gamta išdainuos

Ir į širdis įpins kaip stebuklą.

Lai paveikslas brangiausio žmogaus

Nė vienam niekada neišblunka...

Pienės vėrinį žodžių sudės

Ir suvers tartum žemuogių uogas ant smilgos...

Kas mes būtume, jeigu ne jos?

Be Mamos šilumos būt pasaulis niūrus!

Dienos taptų beprasmės ir ilgos...

Šitą žodį net tulpės daržely dainuos,

Kad visi visada jas mylėtų.

Lai vaikai niekada nepamiršta MAMOS

Ir atbėga pas jas net per lietų...

                                                                         Alma Viskontienė

**************************

                     MAMAI

Šiandien, mama, esi už stalo,

Tarp mūsų būryje savų.

Šiandien paspausti norim Tavo.

Švelniausią ranką iš visų.

Kiek naktų bemiegių praleidai,

Kol mus auginai?

Kiek dienų išstovėjai kaip vėtroje liepa?

Negirdėjau, kad būtum pasakiusi „ai“

Gėlės lapkrity nebežydi,

Nes yra jau šalta,

O Tavo plaukai pražydo –

Galva pasidarė balta.

Iš kur pas Tave tiek jėgų?

Jau laikas būtų pailsėti,

O tu galvoji, kaip vaikams

Reikės ir vėl padėti.

Žinau – kas kelią tau toliuose rodo,

Iš kur stiprybės tu semi...

„Sveika Marija“ sukal