Skelbimai
Palangos tiltas
Palangos miesto laikraštisJūsų miesto balsas
SkelbimaiĮdėti skelbimą
Miestas

Gegužis atnešė meilės, padėkos ir pagarbos žiedus visoms mamoms, močiutėms ir globėjoms

Gegužis atnešė meilės, padėkos ir pagarbos žiedus visoms mamoms, močiutėms ir globėjoms

Nušuoliavęs balandžio mėnuo nelepino šiltais orais, bet atnešė gražias šventes – Šv. Velykas ir Atvelykį, kurios suteikė žmonėms daug džiaugsmo, laimės ir gerumo.

Nušuoliavęs balandžio mėnuo nelepino šiltais orais, bet atnešė gražias šventes – Šv. Velykas ir Atvelykį, kurios suteikė žmonėms daug džiaugsmo, laimės ir gerumo. Atskubėjęs gegužis atnešė meilės, padėkos ir pagarbos žiedus visoms mamoms, močiutėms ir globėjoms, kurios savo triūsu ir rūpesčiu augino ar globojo vaikus ar vaikaičius. Joms buvo skiriama gražiausios gėlės, dovanos, pagarba ir padėkos už rūpestį ir atiduotą širdžių šilumą. O mes, Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ nariai, savo eilėmis šloviname ir dėkojame visoms esamoms ir Amžinybėje užmigusioms mamoms... 

Būkite laimingos, mielos mūsų mamos, močiutės ir globėjos!


                                                                   PARKE
                                                           takeliai grūmoja
                                                           akmenukais
                                                           iškrato mintis
                                                           jūros ošimas
                                                           nubloškia jas
                                                            į medžio drevę
                                                           pasiek !
                                                                   ---
                                                       gyvos Lietuvos
                                                        laisvės žodžiai sugrįžta
                                                       iš laiko šešėlių
                                                               Eglė Baranauskaitė
                                                ...................................................

                                                                    ***

                                                        Iš pavasario spodų - 

                                                        debesų bangos,

                                                        žiedlapių pūgos - 

                                                        pravėrė vėjai langus... 

                                                         Žydėjimu palijo,

                                                        kažkur pragydo paukštis,

                                                        žaliom pušų lelijom

                                                        rakina dangūs aukštį...

                                                        Surinks lyg bitės medų,

                                                        sudės širdin į korį,

                                                        per kopas takas veda - 

                                                        laivai išplauks į tolį... 

                                                        Suūks... - lyg miesto žingsniai

                                                        ant tilto - vėjų lango,

                                                        ir saulė tyliai leisis 

                                                        į vakarą -

                                                        ant jūros rankų... 
                                                                       Adelė Daukantaitė

                                                 ........................................................
                                                                                

                                                                               ***
                                                       Pasklido gatvėse jaunystės juokas.

                                                       Skardus, toks kvepiantis šilais,

                                                       Saulute, vėju ir pavasariu,

                                                       Bei miško po  lietaus  kvapais.

                                                       Žavi pavasario spalvų paletė,

                                                       Suvirpins širdį ne vienam.

                                                       Kaip visados, pražys žibutės,

                                                       Akim pamerks ne kiekvienam.

                                                       Skubėsim, eisim, nesustosim,

                                                       Norėsis žemę apkabint...

                                                       Su purpurine šviesa saulė

                                                       Vilios svajot ir nenurimt.

                                                          -- - - - - - - - - - - - -

                                                       Kad  pražydėtų obelys ir vyšnios,

                                                       Iš anksto nugenėsiu jų sausas šakas.

                                                       Dulksnotuos toliuos gal vėl pasiklysim.
                                                                            Nijolė Fultinavičienė
                                                       ..........................................................
                                                                  

                                                                      MAMAI

                                                       Užsigobk languotą skarą, Mama,
                                                       Paklausyk, ką kieme beržas šlama:

                                                       Jis dar pamena jaunystę Tavo,
                                                       Kai svyruoklis mus mažus sūpavo.
                                                       Bėgo metai. Ir beržai, ir dukros augo.
                                                       Beržo sėklas vėjas išnešiojo,
                                                       Dukros į visas šalis išsibėgiojo.
                                                       Užsigobk languotą skarą, Mama,
                                                       Paklausyk, ką kiemo beržas šlama. 
                                                       Jau svyruoklis anūkus sūpuoja,
                                                       Jiems lopšinę žirginėliai tindiliuoja.
                                                       Užsigobsiu aš languotą skarą,
                                                       Paklausysiu, ką beržai kiemely šnara...
                                                       Po beržais, po tais beržais skarotais
                                                       Tiek mylėta, tiek kentėta, tiek svajota.
                                                                         Marytė  Jurgaitytė – Žiūraitienė
                                                            ......................................................
 

                                                                MAMYTĖ

                                                          Tu – mano mamytė,
                                                          Tu – mano šviesa.
                                                          Tegu Tave lydi
                                                          Meilės daina!  

                                                           Aš norėčiau būti
                                                          Kaip Tu – darbšti,
                                                          Bėdoj nepalūžti,
            &

Komentarai 0

Parašykite komentarą

Pateikus komentarą, įrašytas vardas arba slapyvardis ir tekstas bus paskelbti viešai. Kaip tvarkome duomenis.

Komentarų kol kas nėra.

Taip pat skaitykite