Nušuoliavęs balandžio mėnuo nelepino šiltais orais, bet atnešė gražias šventes – Šv. Velykas ir Atvelykį, kurios suteikė žmonėms daug džiaugsmo, laimės ir gerumo. Atskubėjęs gegužis atnešė meilės, padėkos ir pagarbos žiedus visoms mamoms, močiutėms ir globėjoms, kurios savo triūsu ir rūpesčiu augino ar globojo vaikus ar vaikaičius. Joms buvo skiriama gražiausios gėlės, dovanos, pagarba ir padėkos už rūpestį ir atiduotą širdžių šilumą. O mes, Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ nariai, savo eilėmis šloviname ir dėkojame visoms esamoms ir Amžinybėje užmigusioms mamoms...
Būkite laimingos, mielos mūsų mamos, močiutės ir globėjos!
PARKE
takeliai grūmoja
akmenukais
iškrato mintis
jūros ošimas
nubloškia jas
į medžio drevę
pasiek !
---
gyvos Lietuvos
laisvės žodžiai sugrįžta
iš laiko šešėlių
Eglė Baranauskaitė
...................................................
***
Iš pavasario spodų -
debesų bangos,
žiedlapių pūgos -
pravėrė vėjai langus...
Žydėjimu palijo,
kažkur pragydo paukštis,
žaliom pušų lelijom
rakina dangūs aukštį...
Surinks lyg bitės medų,
sudės širdin į korį,
per kopas takas veda -
laivai išplauks į tolį...
Suūks... - lyg miesto žingsniai
ant tilto - vėjų lango,
ir saulė tyliai leisis
į vakarą -
ant jūros rankų...
Adelė Daukantaitė
........................................................
***
Pasklido gatvėse jaunystės juokas.
Skardus, toks kvepiantis šilais,
Saulute, vėju ir pavasariu,
Bei miško po lietaus kvapais.
Žavi pavasario spalvų paletė,
Suvirpins širdį ne vienam.
Kaip visados, pražys žibutės,
Akim pamerks ne kiekvienam.
Skubėsim, eisim, nesustosim,
Norėsis žemę apkabint...
Su purpurine šviesa saulė
Vilios svajot ir nenurimt.
-- - - - - - - - - - - - -
Kad pražydėtų obelys ir vyšnios,
Iš anksto nugenėsiu jų sausas šakas.
Dulksnotuos toliuos gal vėl pasiklysim.
Nijolė Fultinavičienė
..........................................................
MAMAI
Užsigobk languotą skarą, Mama,
Paklausyk, ką kieme beržas šlama:
Jis dar pamena jaunystę Tavo,
Kai svyruoklis mus mažus sūpavo.
Bėgo metai. Ir beržai, ir dukros augo.
Beržo sėklas vėjas išnešiojo,
Dukros į visas šalis išsibėgiojo.
Užsigobk languotą skarą, Mama,
Paklausyk, ką kiemo beržas šlama.
Jau svyruoklis anūkus sūpuoja,
Jiems lopšinę žirginėliai tindiliuoja.
Užsigobsiu aš languotą skarą,
Paklausysiu, ką beržai kiemely šnara...
Po beržais, po tais beržais skarotais
Tiek mylėta, tiek kentėta, tiek svajota.
Marytė Jurgaitytė – Žiūraitienė
......................................................
MAMYTĖ
Tu – mano mamytė,
Tu – mano šviesa.
Tegu Tave lydi
Meilės daina!
Aš norėčiau būti
Kaip Tu – darbšti,
Bėdoj nepalūžti,
&




Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.