Sugriežtintas įstatymas perpus sutrumpino socialinio būsto eilę

Praėjusių metų pradžioje įsigaliojus naujam Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, kuriuo buvo sugriežtinti ankstesni reikalavimai, pastebima, jog daugelyje šalies savivaldybių gerokai sumažėjo laukiančiųjų socialinio būsto žmonių eilės. Pagrindinė priežastis – privaloma deklaruoti pajamas ir turtą. Palangoje laukiančiųjų eilė sumažėjo perpus.

Laukiančiųjų – 73 asmenys
Į socialinį būstą gali pretenduoti mažas pajamas gaunantys ir nedaug turto turintys asmenys (metų pajamos – ne didesnės kaip 3264 eurai, o valdomas turtas – ne didesnis kaip 5712 eurų).
Anksčiau galiojo tvarka, numatanti, kad pajamas ir turtą buvo privalu deklaruoti tik pateikiant dokumentus ir gaunant socialinį butą, tačiau šiuo metu ir socialiniame būste gyvenantieji ir jo eilėse laukiantieji deklaruoti turtą bei pajamas privalo kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos.
Jeigu šios prievolės minėtieji asmenys neatliko, iš sąrašo išbraukiami.
Teisės į socialinį būstą Palangos mieste netenka ir tie asmenys, kurie gyvena ne mūsų mieste, o gretimuose rajonuose. Informaciją apie realią asmenų gyvenamąją vietą Savivaldybės atstovai gauna vadovaudamiesi gyventojų registro duomenimis. Jei paaiškėja, kad į socialinį būstą Palangoje pretenduoja, pavyzdžiui, Kretingos arba Klaipėdos rajono gyventojas, jam rekomenduojama kreiptis su prašymu į tą Savivaldybę, kurioje asmuo realiai gyvena.
Šiuo metu Palangoje laukiančiųjų socialinio būsto sąraše –73 asmenys. Prieš pakeičiant įstatymą sąrašas, anot Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyr. specialistės Audrutės Keblienės, buvo gerokai ilgesnis – socialinio būsto laukė 150 žmonių. „Dabar sąrašas yra atspindintis realią padėtį“, – tikino vyr. specialistė.

Pasikeitus padėčiai gatvėje nelieka
Pašnekovė atskleidė, jog prieš keičiantis tvarkai, visi laukiantieji ir jau gyvenantys socialiniuose būstuose buvo informuoti jiems skirtais pranešimais. Tačiau ne visus šie įspėjimai pasiekė.
Dalis žmonių neteko galimybės pretenduoti į socialinį būstą būtent dėl to, jog nedeklaravo pajamų ir turto, maža dalis buvo ir tokių, kurių pajamos viršijo įstatyme nustatytus dydžius. „Tokių žmonių mes neiškeldiname. Jie turi galimybę likti socialiniame būste, jeigu kreipiasi į miesto Tarybą, kad ši leistų ir toliau nuomotis būstą, tik jau rinkos kainomis. Jeigu po kurio laiko nuomininko pajamos vėl sumažėja, pateikęs tai įrodančius dokumentus, asmuo vėl gali šį būstą nuomoti kaip socialinį, o nuomos mokestis apskaičiuojamas netaikant Savivaldybės tarybos nustatyto rinkos pataisos koeficiento“, – situaciją apibūdino specialistė.
Palangos mieste iš viso socialinių būstų yra 39, tačiau, anot specialistės, šis skaičius nuolat kinta. Pavyzdžiui, pernai parduoti 2 socialiniai būstai, dar ankstesniais metais – 6.
Butai laukiantiesiems suteikiami atsižvelgiant tik į vieną faktorių – prašymo pateikimo datą.
Laukiančiųjų eilės yra skelbiamos viešai internetiniame Savivaldybės puslapyje (www.palanga.lt– savivaldybės, socialinis būstas).

Eilės trumpėjo daugelyje savivaldybių
„Lietuvos žinios“, nagrinėjusi šią problemą visos šalies mastu, pastebėjo, jog kai kuriose savivaldybėse laukiančiųjų būsto asmenų sumažėjo dar labiau.
Socialinio būsto skirstymu užsiimantys specialistai pasakojo, kad iki pasikeitusios tvarkos tokios paramos „laukė“ ir mirę, ir į kitas savivaldybes ar užsienį išvykę žmonės, ir tie, kurie realiai jau buvo įsigiję gyvenamąjį namą ar butą.
Pavyzdžiui, Visagino savivaldybėje iki tol, kol buvo sugriežtintas įstatymas, socialinio būsto laukė 200 žmonių, tačiau dabar jų belikę 87. Mažeikių rajone iš 700 asmenų, laukusių socialinio būsto, beliko 250. Alytaus miesto savivaldybėje būsto laukia 293, nors anksčiau tokių žmonių buvo 500.