Balandžio 28 dieną sukako lygiai 100 metų, kai 1925 metais, ką tik nepriklausomybę atkūrusi jauna Lietuvos valstybė, ėmėsi labai ambicingo projekto – Šventosios uosto ir, svarbiausia, jos molų statybų. Kol dar nebuvo aišku dėl Klaipėdos, Šventosios uostas buvo vienintelis Lietuvos prekybos jūros kelias į pasaulį.
Dar tais pačiais metais Ministrų kabinetas molų statybai patvirtino 2.7 mln. litų. Buvo užsimota uostą statyti trimis etapais, nuo žvejybinio iki prekybinio uosto su 8 metrų gylio akvatorija, tad molų ilgis buvo suplanuotas atitinkamai – net 950 metrų.
Tuometė Lietuvos vyriausybė patvirtino ne tik uosto statybas, bet ir suplanavo geležinkelio atšaką nuo Darbėnų prekėms gabenti bei numatė Šventosios ne tik kaip uostamiesčio, bet ir kurorto plėtrą iki 15 tūkstančių gyventojų.
Palyginimui, Palangoje tuomet gyveno vos 3 tūkstančiai žmonių, buvo projektuojamos naujos gatvės, skverai ir net parkai.
Tiesa, Vyriausybės ambicijos kiek vėliau išblėso prie Lietuvos prijungus Klaipėdos uostą, tačiau tai visgi paskatino mažo žvejų kaimelio plėtrą: statėsi modernūs vasarnamiai, 1938 metais buvo atidaryta šiuolaikiška mokyklą, kur buvo mokoma latvių ir lietuvių kalbomis.
Abejotina, ar šie statiniai būtų iškilę Šventojoje, jei Vyriausybė nebūtų ėmusi uosto projekto, kuris nors ir nebuvo realizuotas visa apimtimi, net ir dalis įgyvendintų darbų leido uoste priimti net 60 metrų ilgio laivus, o 1939 metais, Klaipėdą užėmus Vokietijai, Šventosios uostas, kad ir laikinai, tapo Lietuvos karo laivyno uostu.
Deja, Sovietmetyje uostas nebuvo plėtojamas, molai neprižiūrimi buvo apleisti, iš esmės tebuvo naudojamasi tik tarpukariu 1925-1927 metais pastatytais 380 metrų mediniais molais ir 1932 metais pastatyta gelžbetonine uosto krantine, kuri gerai išsilaikė iki šių dienų ir gali tarnauti dar ne vienerius metus.
Praėjus 100 metų, Šventosios uostas verčia naują, ne mažiau ambicingą puslapį. Dar šį rudenį planuojama baigti rengti net 4 techninius projektus: 650 metrų Pietinio (su promenada ir laivų švartavimo vietomis) ir 450 metrų ilgio Šiaurinio molų bei Rytinės, Šiaurinės ir Vakarinės krantinių, kurių bendras ilgis apie 500 metrai, projektus.
Krantinėse, planuojamos ne tik laivų iškėlimo, švartavimo, kuro užpylimo vietos, bet ir pėsčiųjų promenada su renginių aikšte, kur susitinka Baltijos jūra ir krantas. Kartu rengiamas ir uosto gilinimo iki 6 metrų techninis projektas bei pirmos nepriklausomoje Lietuvoje buriavimo mokyklos projektas, kurį tikimasi turėti dar šią vasarą.
Ilgai netrukus bus pradedami naujo etapo darbai su tvirta viltimi – pagaliau nugalėti ne vieną šimtmetį trunkančią kovą su jūros nešamu smėliu. Ir turėti antrą jūros uostamiestį, kuris neabejotinai, kaip ir prieš 100 metų, dar labiau paspartins Šventosios miestelio plėtrą.
Parengė Šventosios uosto direktorius Mindaugas Skritulskas
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.