Jaunimo veiklai – 38 tūkstančiai
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Vyganto Rekašiaus teigimu, šiųmetėje kultūros programoje iš miesto biudžeto jaunimo organizacijų veiklai paremti numatyta 30 tūkst.litų, dalyvavimo seminaruose, konferencijose išlaidoms kompensuoti – 4 tūkst.litų, renginiams – 3 tūkst.litų ir naujų organizacijų steigimui skatinti – 1 tūkst.litų. Šiems tikslams iš viso numatyta 38 tūkst.litų.
„Apkarpyta“ ir sportui
Kalbant apie sporto programoms skirtas lėšas, V.Rekašius sakė, kad pastarosios taip pat „apkarpytos“. Sporto renginiams, kuriuose numatoma apie 600 dalyvių, planuojama 116 tūkst.litų, o miesto krepšinio aikštelėms prižiūrėti vos 5 tūkst.litų. Be abejo, pagal pasirašytą sutartį su kurorto krepšinio komanda „Naglis – Adakris“ sutartį, iš miesto biudžeto numatyta 100 tūkst.litų komandai, kuri sėkmingai dalyvauja NKL čempionate. Iš viso sportui planuojama 221 tūkst.litų.
Dalyvaus Dainų šventėje
Komentuodamas kitus kultūros ir meno projektus, skyriaus vedėjas atkreipė dėmesį, jog Palangos ir Šventosios kultūros centrų renginiams remti numatyta 50 tūkst.litų, o miesto viešojoje bibliotekoje renginiams organizuoti – 8 tūkst.litų, A. Mončio kūrybai populiarinti – 100 tūks.litų. Kultūros skyriaus vedėjas patikino, kad šiemet vyksiančioje Dainų šventėje miesto saviveikliniai kolektyvai „Mėguva“, „Bočiai“ dalyvaus. „Projektas vykdomas su Liaudies kultūros centru. Yra numatyti 38 tūkst.litų programai koofinansuoti, t.y. instrumentams bei kitoms reikmėms įsigyti,“- sakė V.Rekašius.
Minės Lietuvos tūkstantmetį
Vasaros sezono atidarymo šventei, anot vedėjo, yra numatyta apie 100 tūkst.litų, kai pernai skirta 150 tūkst.litų. Kalbant apie Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimo renginių programą, kuriai numatyta per 114 tūkst.litų, V.Rekašius teigė, kad iš šių lėšų numatyta rengti Sakralinės muzikos festivalį bei paminklo Kęstučiui ir Birutė ir aikštės techniniam projektui, kurio vertė apie 76 tūkst.litų, atlikti. Pasak skyriaus vadovo, tikėtis, kad šiemet paminklas atsirastų, sudėtinga, nes priežasčių, kad nebus įgyvendintas projektas, esama. Kultūros projektams remti suplanuota 40 tūkst.litų. Šios lėšos, lyginant su ankstesniais metais, taip pat mažėja, tad manoma, kad bus finansuojami patys būtiniausi projektai.
Mažėja finansavimas
Taip pat šiemet mažinamos lėšos, kurios kasmet skiriamos bendradarbiavimo vizitams su užsieniu bei šalies miestais. Jų skirta 16 tūkst., o oficialioms Lietuvos ir užsienio svečių delegacijoms priimti – 18 tūkst.litų. Pasak skyriaus vadovo, kurortas yra užmezgęs glaudžius ryšius su Jūrmala, Simrishamnu bei Svetlogorsku. Suvenyrams su Palangos miesto atributika įsigyti numatyta 17 tūkst.litų, iš jų jau 11 tūkst.litų išleista renginio, skirto miesto Garbės piliečio suteikimo ceremonijos metu. Reprezentaciniam leidiniui „Senoji Palanga“ numatyti 25 tūkst.litų, nes tai esąs tęstinis projektas.
Kultūros paveldui – per 200 tūkstančių
Kultūros paveldo objektams sutvarkyti numatyta per 215 tūkst.litų. Iš jų 110 tūkst. litų - Palangos bažnyčios remonto darbams bei 95 tūkst. litų priklausančiai savivaldybei kurhauzo daliai užkonservuoti. Kiti pinigai, kurių vos keli tūkstančiai lieka kultūros paveldo objektų tyrimams bei komisijos nariams, atliekantiems vertinimą, sumokėti.
Pučiamųjų orkestrui sunkus laikotarpis
Pasiteiravus dėl numatytų per daugiau nei pusės milijono skyrimo saviveiklos kolektyvų ir „Palangos orkestro“ dalyvavimo įvairiuose renginiuose, V.Rekašius apgailestavo, jog šiemet pučiamųjų orkestrui išlaikyti skirta apie 330 tūkst.litų. „Orkesto sudėtis 35 žmonės. Tiek muzikantams, tiek šokėjoms kas mėnesį vidutiniškai mokamas atlygis siekia apie 500 litų. Tačiau, šiemet padidėję mokesčiai, dar labiau menkina jų užmokestį. Taip pat iš tų pačių pinigų tenka susimokėti už komunalinius patarnavimus. Tiek šildymas, tiek elektra brangsta, tad pinigų belieka tik būtiniausiems poreikiams bei dalyvauti miesto šventėse ir vasaros sezono maršai gatvėmis“, - kalbėjo apie sudėtingą finansinę padėtį, užgulusią pučiamųjų orkestrą skyriaus vadovas.
Festivalio nebus
Pasak kultūros skyriaus vedėjo, dėl įvardytų priežasčių, nebebus rengiamas įspūdingasis pučiamųjų festivalis „Pajūrio dūdos“. „Minėtu festivaliu labai domisi latviai, estai, švedai bei kitos Skandinavijos šalys, tačiau šventės šiemet suorganizuoti nepavyks. Suvažiuoja nemažai kolektyvų ir šio festivalio organizavimas daug imlių pastangų reikalaujantis renginys. Nesinori daryti bet kaip, o jei negalime surengti festivalio labai gerai, tuomet jo nereikia apskritai“,- konstatavo V.Rekašius.
Tikimasi pinigų tradiciniams renginiams
Tačiau, anot V.Rekašiaus, yra ženklų, kad pasibaigus vasaros sezonui, iš Turizmo departamento tikimasi šiemet renginiams gauti 173 tūkst.litų. Tokiu būdu, šie pinigai būtų panaudoti Birutės parko dienai paminėti, renginiui „Palangos stalas“ bei kalėdinėms ir Naujųjų metų šventėms. „Tad vilčių turime, kad visi suplanuoti renginiai įvyks. Nors Palanga vasaros sostinė, tačiau kultūrai šiemet tenka taupyti ir dirbti minimaliausiomis sąnaudomis. Tokios šventės, kaip Jurginės, pritraukiančios nemažai ne tik palangiškių, bet ir svečių iš kaimyninių šalių įvyksta vien kultūros darbuotojų optimizmo ir meile savo krašto tradicijoms dėka,“ - apibendrino kurorto kultūros padėtį V.Rekašius.



Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.