Maloniai kviečiame aplankyti iš Vilniaus į Palangos Antano Mončio meno muziejų atvežtą Monikos Furmanos parodą "Surūšiuoti kūnai". Paroda nagrinėja šiuolaikinio žmogaus tapatumą ir paliečia karo Ukrainoje temą. Eksponuojami didelio formato paveikslai, rodyti MO muziejuje ir sukurta specialiai šiai parodai skirta instaliacija ant muziejaus sienų.
Atidarymas 04.04 d. 16 val. Paroda veiks iki balandžio 30 d.
Mano kūrybinė praktika remiasi tapyba ir koliažu kaip kritiniais metodais, leidžiančiais tyrinėti šiuolaikinę vizualinę kultūrą. Dirbdama su pasenusiais žurnalais, išmestais spaudiniais ir vaizdų fragmentais iš interneto, renku, kerpu ir perkomponuoju atvaizdus ant popieriaus ar tiesiai ant drobės. Šios medžiagos – jau cirkuliuojančios reprodukcijos ir vartojimo sistemose – tampa savotiškais „perdirbtais kūnais“, kurie tapybos procese įgyja naujas formas ir santykius.
Mano paveiksluose kūną suvokiu ne kaip stabilų, užbaigtą vienetą, bet kaip nuolat rekonstruojamą paviršių – sudarytą iš sluoksnių, vaizdų, atminties ir kultūrinių projekcijų. Paveikslų detalės, iš kurių konstruoju vaizdą, jau turėjo savo istoriją, savo buvimo laiką ir reikšmes. Juos išardydama ir sujungdama iš naujo, tyrinėju, kaip šiandien reikšmė tampa kintama, reliatyvi ir priklausoma nuo nuolatinės cirkuliacijos.
Dėmesį telkiu į šiuolaikinę moters tapatybę ir platesnius socialinių pokyčių procesus, atsispindinčius vizualinėse reprezentacijose. Globalios temos, karo Ukrainoje atspindžiai, mitologiniai naratyvai ir religinė ikonografija veikia kaip persidengiantys archyvai, nuolat perrašomos struktūros. Per sluoksniavimą, fragmentaciją, pasikartojimą analizuoju, kaip kultūriniai vaizdiniai kaupiasi, transformuojasi ir formuoja tiek kolektyvinę atmintį, tiek individualų suvokimą.
Koliažo principas mano darbuose veikia kaip atrankos ir komponavimo veiksmas, primenantis kūno surinkimą iš skirtingų dalių. Kūrybos procese leidžiu atsirasti netikėtumui, intuicijai, kuriuose forma gali evoliucionuoti. Šių metodų dialogas su mano asmeninėm jausenom sukuria būtybių ar organizmų archetipinius pavidalus – tarsi vizualinius perdirbtų kūnų modelius, atspindinčius perteklinę, vaizdais ir grėsmėm prisotintą šiuolaikinę sąmonę.
Monika Furmana




Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.